Metų pabaiga, šokoladas ir slapukas Santa

Rytoj baigiasi metai. Baigiasi metai, kupini įvairiausių emocijų, akimirkų, dalykų, ypatingai svarbių  įvykių. Buvo visko, kaip ir visada visko kad būna. Todėl juk ir gražu (įdomu) gyventi... Nemėgstu banalumo, taigi sakau tiesiai - ačiū visiems ir kažkam už šiuos metus. O ateinantiems labai puikiai pritaikyta Eglės mintis (cituoju, nes pati gražiau nė nesugalvoju): „Įkvėpti pradžios. Tyros, švarios, nesujauktos. Stovėti atvira širdim, kai tyliai tirpsta rūkas. Ištiesti delnus gyvenimui, laimei, jauduliui ir nežiniai...“ Šiais sakiniai pasakyta visa, ko norisi palinkėti net tik sau, savo artimiems ir mylimiems, bet ir Jums visiems, mielieji. Atvirai, tikrai ir kartu...

Šventėms užsisaldinti - šokoladinis gardumynas

Šokoladinis pyragas

240 g sviesto,
255 g tamsaus šokolado (52% kakavos),
100 g tamsaus šokolado (85% kakavos),
290 g rudojo cukraus,
4 v. š. vandens,
5 kiaušiniai,
2 šaukštai miltų,
žiupsnis druskos,kakavos miltelių

Naudojau 255 g šokolado su 40% kakavos ir 100 g su 70% kakavos.
Į didesnį puodą sulaužome šokoladą ir sudėti kubeliais pjaustytą sviestą. Kitame puodelyje ant silpnos ugnies sumaišome rudąjį cukrų ir 4 šaukštus vandens. pakaitiname, kol cukrus ištirpsta. Gautą sirupą užverdame ir supilame į puodą su šokoladu ir sviestu. Maišome, kol šokoladas ir sviestas ištirpsta ir virsta glotniu padažu. Šiek tiek masei pravėsus, įmaišome visus kiaušinių trynius ir miltus, o baltymus su žiupsneliu druskos standžiai išplakame. Į atvėsusį iki kambario temperatūros šokoladą atsargiai dalimis įmaišome išplaktus baltymus, kol nebesimatys baltų dryžių. Svarbu, kad masė liktų puri.
Atsegamą kepimo formą ištepame sviestu ir dugną išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 170 laipsnių. Pyragą kepame apie 1 valandą arba kol pyrago vidurys sutvirtės.

Receptas taip pat iš Eglės.

O čia pridėsiu padėką slapukui Santai, pagavusiu mane tarpduryje :) Buvo be galo džiugu. Ačiū Donatai.

Obuolių pyragas greitutis

Oj, oj artėja gi šventės, o dovanos dar laukia savo eilės, kepinių sąrašas vis ilgėja, svarstymai, kokią silkę dėti ant šventinio stalo, vis nesibaigia, žodžiu, chaosas galvoje, o dar tiek darbų likę. Kai tokia situacija, turbūt geriausia ką nors nuveikti į šalį, atsitraukus nuo degančių reikalų. Šį kartą toks atsitraukimas įvyko obuolių pyrago pavidalu. Obuoliukai lūkuriavo ant palangės nevalgomi, tad atėjo metas jiems sugroti pirmuoju smuiku pyrage. Tad greitai greitai užmaišiau tešlą ir šast - po kiek daugiau nei 30 minučių jau kirtome gardėsį. P. S. negaliu atsidžiaugti savo kepančia orkaite.

Obuolių pyragas greitutis pagal Eglės tiesiog pyrago receptą

1 stiklinė cukraus,
3 kiaušiniai,
sauja razinų,
1 stiklinė miltų,
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių,
šaukštelis cinamono,
3 nedideli obuoliai,
cukraus pudros pabarstymui

Iki 180°C įkaitiname orkaitę.
Kiaušinius su cukrumi išsukame iki purumo. Į masę persijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Įberiame razinų, cinamono, atsargiai viską išmaišome. Į riebalais pateptą formą supilame tešlą. Obuolius nulupame, išimame sėklas, supjaustome nedideliais gabalėliais ir dedame ant tešlos. Pyragą šauname į orkaitę ir kepame apie 30 minučių arba kol medinis pagaliukas, patikrinus tešlą, liks sausas. Atvėsusį pyragą barstome cukraus pudra. Jei po ranka pasitaikytų vanilinių ledų, puikus desertas taps dar puikesniu.

Skanaus :)

Žaidimas

Ir aš įsitraukiu (jei taip galima pasakyti) į žaidimą. Tik iš karto atleiskite, kad netaginsiu blogų ir neuždavinėsiu naujų klausimų. Internetas jau dabar pilnas įvairiausių klausimėlių, tad kiekvienas gali pasirinkti, į kokius ir kam atsakyti. Gal kam nors kieno nors kito klausimai pasirodė kaip tik tie, kuriuos norėtųsi atsakyti, tad pirmyn, jei norisi išsilieti :)

Jei kas tęs šitą žaidimą pagal visas taisykles, primenu, kad reikia: 

1. nurodyti 11 atsitiktinių teiginių apie save
2. atsakyti 11 klausimų, užduotų ankstesniojo blogger’io
3. sukurti kitus 11 klausimų, kuriuos atsakytų užtagintieji blogger’iai
4. užtaginti 11 blogger’ių su mažiau nei 200 sekėjų
5. informuoti apie tai užtagintuosius
6. nekeršyti netaginti atgal. 

Atsitiktiniai, nors gal ir ne visai, teiginiai apie  mane. Labai jau sunku apie save ką nors pakeverzoti.

1. Mėgstu kritikuoti, labiausiai save.
2. Mano drabužių spintoje dominuoja vienspalviai drabužiai.
3. Jaučiu silpnybę geroms knygoms, nors laiko joms skaityti skiriu ryškiai per mažai.
4. Repetuoju vaidmenį KTU teatro studijoje, kurioje "gyvenu" jau 8 metus.
5. Dirbu didžiausioje vidurio Lietuvos bibliotekoje.
6. Pagaliau turiu tinkamai kepančią orkaitę :)
7. Tikiu karma ir Mike Pūkuotuku.
8. Stalo žaidimai mane varo į neviltį, ogal tiesiog neatradau tokio, kuris užvestų :)
9. Noriu į Stambulą, Barseloną, šen bei ten , žodžiu - keliauti toli ir daug...
10. Anądien iškepiau žiauriai gerą šokoladinį pyragą.
11. Esu "tiesiog Julytė", o kas slypi po tuo, deja, kartais nė pati negaliu suprasti.

Atskymai į Astos klausimus.

1. Savo tinklaraštyje labiausiai džiaugiuosi/didžiuojuosi įrašu apie…? Labiausiai džiaugiuosi kiekvienu paskiausiai įkeltu įrašu, nes tikiuosi, kad jau jis tai  jau bus kokybiškesnis nei praėjęs, bet ar tai man pavyksta, gali atsakyti tik tiek, kurie užsuka čia pasidairyti...
2. Kur semiatės įkvėpimo? Internetas, knygos, žurnalai, bobučių pletkai, kad "kaimynės pyragas tai toooks geras", taip pat imu pavyzdį iš stropesnių, kūrybingesnių, originalesnių kolegių blogerių ir šiaip gerų žmonių, mėnulio, lietaus ir saulės... Dar iš lempos ir fantazijos.
3. Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su …? Su kūčiukais, kalėdaičiais, pyragu su aguonomis, kurio taip laukdavau kartu su dieduku... o dabar pati kepu.
4. Labiau patinka valgyti kavinėje, restorane, ar maistą gamintis namie? Pasirinkimas priklauso nuo oro, nuotaikos, produktų kiekio šaldytuve ir norų. Jei maistas ruoštas su meile ir kokybiškai, valgyti taip pat gera ir mieloje kavinėje, ir namuose su artimais.
5. Koks įvykis šiemet buvo įsimintiniausias? Rugsėjo 1-oji, mokslo, žinių ir naujos šeimos pradžios diena, kai su T. vienu ritmu žengėme į savo gyvenimą. Kartu abu.
6. Didžiausia virtuvės nesėkmė? Geras klausimas (tuo metu galvoju, kaip atsakyti). Matyt, esu užuomarša, kai pasisuka kalba apie blogąsias patirtis, bet kažkaip nepamenu tokio momento, kai viskas virtuvėje žlugo., nors tokių momentų tikrai buvo ne vienas. Jei koks blynas, pyragas ir prisvyla, o eksperimentas nepasirodo taip labai vertas valgytojų dėmesio, ateina metas, kai pavyksta labiau.
7. Dalykai priverčiantys nusišypsoti? Šunys, kai kas nors nugriūna ir 
8. Rytas ne rytas be…? Tingulio ir puodelio balintos kavos.
9. Mėgiamiausias prieskonis? Druska.
10. Tobulas savaitgalis? Sodyba prie ežero su vyru. Ilgi ryti lovoje, vėlyvi pusryčiai, 3 patiekalų pietūs, vandens malonumai ir šašlykai vakarienei. Laužo šviesa naktyje. Tiesiog paprastas ir ramus buvimas kartu. Beje, tokių savaitgalių būta ir šiais metais.
11. Mėgiamiausios švenčių tradicijos? Nors artėjant Kalėdoms vis burbu, kad vėl tik valgysim ir tinginiausim, visgi tai turbūt ir yra mūsų švenčių tradicijos, todėl jomis ir džiaugiuosi. Žinoma, tradicinių švenčių (Kalėdų, Velykų ir kt.) neįsivaizduoju be tradicinių atributų (eglutės, margučių ir kt.). Tiesiog viskas būna kaip priklauso ir man tai patinka :)

Sėkmės kitiems žaidėjams :)

Baklažanų troškinys (karis)

Taigi baigiasi ruduo. O dabar prasidės žiema ir, pirmiausia, Kalėdų karštinė. Kažkaip pastaruosius metus ji mane apeina, bet kas žino... Gal ir man netikėtai susisuks protelis nuo maximos žiburių. Bet kol kas, kol laukiame sniego, dėliojamės švenčių planus ir meniu, kol naujuose namuose daiktai dar tik ieško savo vietos, mėgaujamės vadinamuoju comfort food - sušildančiu ir kūną, ir sielą. Ir vėl jauku, gera, ramu...

Baklažanų troškinys (karis)

Tai paprastas ir gardus troškinys kaip tik rudeniui. Skonį galite reguliuoti patys, eksperimentuodami su prieskoniais. Jūsų valioje ir aštrumas. Jei netyčia padauginote čiliuko, dėkite daugiau grietinės, kuri aštrumą prigesins ir kariui suteiks švelnumo.

2 nedideli baklažanai,  
1 svogūnas,
2 skiltelės česnako, 
1 arb. šaukštelis tarkuoto šviežio imbiero,
0,5 arb. šaukštelio maltos aitriosios paprikos,
1 valg. šaukštas kario miltelių,
1 arb. šaukštelis kumino sėklų,
0,5 skardinės (200 g) konservuotų pomidorų savo sultyse,
2-3 šaukštai grietinės (arba natūralaus jogurto),
aliejaus
pipirų ir druskos pagal skonį
šviežios kalendros (nebūtinai) 

Baklažaną nuplauname, nusausiname, supjaustome ne itin mažais gabalėliais (apie 3 cm dydžio), apibarstome druska ir paliekame apie 30 min. koštuve virš dubens arba kriauklės, kad nusivarvėtų . Stambiai supjaustome svogūną, susmulkiname česnaką. Storasieniame puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir sudedame svogūnus, česnakus bei tarkuotą imbierą. Kai daržovės suminkštėja, suberiame prieskonius (papriką, karį, kuminą), dedame konservuotus pomidorus. Jei trūksta skysčio, įpilame šiek tiek virinto vandens, padarginame druska ir pipirais pagal skonį, išmaišome ir troškiname ant nedidelės ugnies, kol paruošime baklažanus. Nusivarvėjusius baklažanus pakepiname paprastoje keptuvėje su keliais šlakeliais aliejaus arba sausoje grilio keptuvėje. Suminkštėjusius baklažano gabalėlius dedame į puodą su kitomis daržovėmis ir viską dar patroškiname apie 30 min. Kai baklažanai tampa minkštučiai, nukeliame puodą nuo ugnies ir troškinį gardiname grietine. Patiekdami galite troškinį apiberti šviežia smulkinta kalendra.

Skanaus :)

Idėja nugvelbta iš Nigel Slater.

Kalėdų senelis slapukas 2012

Seniai čia jau lankiausi. Ar dar kas čia per voratinklius užeina? :) Gaila, tačiau ir vėl reikia tikėtis, kad aplinkybės leis daugiau laiko skirti blogui ir gaminimui, nes pastaruoju metu kažkokia mūzų krizė - maitinamės paprastai, tik žurnalui "Debesys" gaminau kažką kitokio ir įdomesnio (rezultatai bus matyti vėliau). Įkvėpimas kažkur skraido padebesiuose, tad vėl tenka sau žadėti, kad susiimsiu, darysiu, veiksiu... Ir taip, pirmas spyris - įsiliejimas į smagią atrakciją, kurios sumanytoja - Viktorija iš "Receptų medžio". Praeitais metais akciją pramiegojau, tad skubu įšokti į šių metų traukinį. Skatinčiau ir kitus blogerius prisidėti. Juk taip jauku ir malonu gauti staigmeną į pašto dėžutę. Tikra, nuoširdi, rankomis gaminta dovanėlė nudžiugins ir dar stipriau nuteiks šventiškai. Pirmyn į Kalėdas...

Konservuotos morkos ir paprikos su kardamonais

Kažkokia sumišusi nuotaika pastaruoju metu persekioja. Noriu tikėti, kad tai tik dėl neseniai pasibaigusių atostogų ir bandymo adaptuotis bei spėti į visų greičiu skriejantį darbų traukinį. Na, kaip nors, kaip visada, praeis... O kad būtų lengviau, toliau rodau, ką ir taip visi maisto mylėtojai gali rasti žurnale „Debesys“ (nuoroda dešinėje). puikus priedas prie sumuštinių, kaip garnyras ar tiesiog paprastutė užkanda su kvapiųjų kardamonų nata.

Konservuotos morkos ir paprikos su kardamonais

500 ml stiklainis

1 vidutinio dydžio morka
1 raudona saldžioji paprika

Marinatui:
100 ml vandens
100 ml baltojo vyno acto
6 kardamonų ankštys
1 arb. š. druskos
1 valg. š. cukraus
1 cm dydžio imbiero šaknis

Nuplaukite daržoves. Morką nuskuskite ir supjaustykite griežinėliais. Papriką perpjaukite pusiau, pašalinkite sėklas ir susmulkinkite lazdelėmis. Imbierą nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Morkas ir paprikas sudėkite į sterilų stiklainį sluoksniais paspausdami.

Į nedidelį puodą supilkite vandenį, vyno actą, suberkite kardamonus, druską, cukrų ir imbierą. Viską išmaišykite. Pakaitinkite, kol užvirs, ir, sumažinę ugnį, leiskite kvapams susimaišyti. Po kelių minučių supilkite marinatą ant daržovių į stiklainį (palikite bent centimetrą iki stiklainio viršaus). Jei pageidaujate, galite sudėti imbierus ir kardamonus (bus aštriau ir kvapniau). Užsukite stiklainį, pavartykite, kad oro burbuliukai sukiltų į paviršių.

Kai atvės, stiklainį su gėrybėmis laikykite šaldytuve.

Skanaus :)

Gera rudens pradžia su limoncello

Praėjusią vasarą primenantis svaigus gėrimas kaip tik toms akimirkoms, kai užplūsta lengvumas ir norisi gaivumos. Po jaudulio kupinų išgyvenimų ir pasikeitimų pase keliame taurę, kad viskas būtų kuo geriausia. Už laimę!
Receptas iš naujojo žurnalo „Debesys“ rudens numerio.

 Apie 1 l likerio
5 citrinos
500 ml degtinės
1 st. vandens
1 st. cukraus

Citrinas nuplikykite verdančiu vandeniu, kruopščiai nuplaukite. Atsargiai nulupkite tik geltonąją žievelės dalį, kad likeris nebūtų kartus. Citrinų žieveles sudėkite į stiklainį ar kitą indą, užpilkite degtine, sandariai uždarykite ir apie savaitę laikykite kambario temperatūroje.

Vandenį ir cukrų supilkite į puodelį ir kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Sirupą atvėsinkite.

Į aromatingąją degtinę supilkite visiškai atvėsusį sirupą. Sandariai uždarykite, pakratykite, kad susimaišytų. Palikite stovėti dar kelias dienas. Nukoškite citrinų žieveles ir supilkite likerį į švarų butelį.

Likeris skaniausias atšaldytas.

PATARIMAS. Galima į paruoštą likerį įdėti kelis šviežios mėtos lapelius ir palaikyti, kad prisigertų aromato.

Pirmas dublis Debesyse

Jau greitai ilgai su nekantrumu ir nerimu lauktas žurnalo numeris, prie kurio ir aš prikišau savo nagučius. Labai labai smagu, kai gali pasidalinti džiugesiu. Jau tuoj tuoj visi pulsim vartyti žurnalą tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Laukime kartu.

Makaronai su cukinijos padažu

Bėga tos dienos nesustabdomos, paknopastom ir neatsisukdamos... Viena keičia kitą, įvykis įvykį. Seniai čia būta, receptais dalytasi. Ir kas keisčiausia, per tą laiką per bėgimą lėkimą nespėta nė ko nors tokio pagaminti - mūsų pietūs ir vakarienė būna paprastučiai, pusryčius pastaruoju metu prasnaudžiame... Visgi kai ką fiksuoju ir noriu pasidalinti. Receptas iš serijos „kai nėra noro terliotis“ arba „maistas greituoju būdu“.

Makaronai su cukinijos padažu

2 porcijoms
300 g mėgstamos rūšies makaronų
1 vidutinė cukinija
1 nedidelis svogūnas
2 šaukštai aliejaus
druska ir pipirai
50 g fermentinio sūrio (pasirinktinai)

Dideliame puode užkaistike vandenį makaronams. Kol vanduo kaista, nulupkite cukiniją ir svogūną. Susmulkinkite daržoves ne itin smulkiai. Keptuvėje įkaitinkite aliejaus ir pakepinkite cukiniją ir svogūną, kol suminkštės. Pagardinkite druska ir pipirais. Daržoves sutrinkite elektriniu trintuvu iki vienalytės masės.
Į verdantį vandenį įberkite druskos  supilkite makaronus. Virkite tiek, kiek nurodyta ant pakuotės. Išvirusius makaronus nukoškite ir sumaišykite su padažu. Patiekite užbarstę šiek tiek tarkuoto fermentinio sūrio.

Skanaus :)

Šaldytas kefyras = kreminė varškė

Jau senokai išbandyta, tik niekaip į blogą nepatekusi Neringos  kreminė varškytė, kuriai daug komentarų nereikia. Receptas paprastas kaip du kart du, o ką prie jos pasirinkti - kiekvieno fantazijos ir skonio reikalas. Taigi dalinuosi:

Saujai kreminės varškės prireiks:

1 l kefyro (popierinėje pakuotėje)
skiautės marlės 

Kefyrą metame kokiai parai ar daugiau į šaldiklį. Praėjus parai (ar vėliau, jei kitaip nepavyksta :)) traukiame šaldyto kefyro gabalą, nuplėšiame popierinę pakuotę ir suvyniojame šį ledo luitą į marlę. Ryšulį kabiname virš indo, į kurį kefyras nusivarvės ir laukiame kokias 12 valandų. Po šitiek laiko marlėje bus likusi tik kreminė varškytė, kurią gražiai iškrapštome ir valgome, kaip patinka - su uogiene, duona ar tiesiog vieną.

Skanaus :)

Šaltinis: Neringos blog'as

Tortas dar kartą

Pirma alga - pirmas tortas kolegėms. Interpretacija morkų torto kremo tema, t.y. panaudojam kremo idėją ir sukuriam kitą tortą :)

Nekeptas varškės kremo tortas su šokoladiniu glaistu

Torto pagrindui:
300 g šokoladinių sausainių (pvz., Selga),
100 g sviesto,

Kremui:
500 g kreminės varškės,
500 ml plakamosios grietinėlės,
150 g cukraus,
3 šaukštų želatinos,

Glaistui:
150 g juodojo šokolado,
50 g sviesto,
100 ml grietinėlės,
šaukštas imbierinio likerio (Stone's original)

Ištirpiname sviestą. Atvėsiname. Sausainius susmulkiname ir sumaišome su tirpintu sviestu. Sausainių masę klojame į torto formą ir prispaudžiame prie pagrindo.
Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje, ištirpiname karšto vandens vonelėje, atvėsiname. Grietinėlę išplakame su cukrumi ir sumaišome su kremine varške. Supilame atvėsusią želatiną ir atsargiai išmaišome. Pilame įdarą ant paruošto pagrindo. Dedame tortą į šaldytuvą stingti.
Kol kremas stingsta, paruošiame glajų.
Karšto vandens vonelėje ištirpiname sviestą ir smulkintą šokoladą, pilame grietinėlę ir palaukiame, kol masė pasidaro vientisa. Pravėsusį šokoladą pilame ant torto.

Skanaus :)

Tortas tikrasis

Štai ir Velykos pralėkė, pavasaris kviečia vis plačiau atverti langus, mėgautis bundančios gamtos kvapais. Mėgaujamės, mėgaujamės mes ir ilgėjančiomis dienomis, tikėdami, kad jos bus ne tik saulėtesnės, bet ir dar laimingesnės. O kartais laimės semiamės iš... torto. Atsitiko, taip, kad pagaliau prisruošiau ir sumeistravau tikrą tortą. Su biskvitu ir burnoje tirpstančiu kremu. Idėja pasiskolinta, tačiau tikrai vertėjo :)

Morkų tortas su varškės kremu

Biskvitams:
2 stiklinės miltų,
2 arb.š. kepimo miltelių,
2 arb.š. sodos,
2 arb.š. cinamono,
3/4 arb.š. druskos,
3 stiklinės tarkuotų morkų,
150 g kapotų lazdyno riešutų,
100 g kokoso drožlių
1 stiklinė rudojo cukraus (šį kartą maišiau rudą cukrų su baltu),
1 stiklinė saulėgrąžų aliejaus,
4 dideli kiaušiniai

Kremui:
500 g kreminės varškės,
120g cukraus pudros,
1 valg.š. vanilės ekstrakto
400 g plakamosios grietinėlės,
citrinos sulčių pagal skonį

Tortui papuošti:
džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 160 C temperatūros. Kepimo popieriumi ištiesiame tris vienodo dydžio (22 cm. skersmens) kepimo indus. Kadangi turėjau tik dvi formas, kepiau dviem partijom.
Viename dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną ir druską; kitame dubenyje -  tarkuotas morkas, kapotus riešutus, kokoso drožles.
Trečiame dubenyje aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius, kiekvieną gerai išplakame. Į šį mišinį atsargiai įmaišome miltų mišinį. Kai tik miltai dingsta, maišyti liaujamės. 

Paskiausiai į tešlą įmaišome morkų, riešutų ir kokoso drožlių mišinį.

Paruoštą biskvitų tešlą padaliname lygiai į kepimo indus ir kepame apie 40 – 50 minučių arba kol į biskvitą įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus švarus.

Iškeptus biskvitus atvėsiname ant grotelių.

Dabar eilė kremui.

Su cukraus pudra išplakame grietinėle ir atsargiai į ją įmaišome kreminę varškę, vanilės ekstraktą. Pagal skonį galima įspausti citrinos sulčių.

Torto surinkimas.

 Dedame vieną biskvitą ant tortinės, aptepame trečdaliu kremo. Dedame ant  viršaus antrą biskvitą, šiek tiek paspaudžiame. Vėl tolygiai padengiame dalimi kremo. dedame trečią biskvitą ir paskleidžiame likusį kremą. Papuošiame džiovintomis spanguolėmis (arba riešutais). Prieš tiekiant tortą reikėtų bent pusvalandį palaikyti šaldytuve.

Skanaus :)

Receptas skolintas iš Saulėtos virtuvės :)

Pamatyta - išbandyta: morkų, obuolių ir imbiero sriuba

Ojojoi kaip seniai čia buvau. Truputį gėda, truputį nejauku... Visai kaip naujame darbe: ir kalbėti nedrąsu, ir tylėti gal nereikėtų... Taip ir blaškausi tarp tų gal, galbūt, na, pažiūrėsim. Kas čia per savybė? Tas pats atsitinka net renkantis, ką valgysim. Nusižiūriu viena, staiga keičiu į kitą, o galiausiai (ir blogiausiai), nieko naujo neišbandau...
Bet štai nutiko vieną dieną toks dalykas. Pamačiau receptą, patiko ir, kas man nebūdinga, ėmiau ir tą pat dieną pagaminau. Tai buvo, žinoma, tik sriuba, bet kartais ji vienintelė gali būti tookie geri pietūs, kad nereikia daugiau nieko.
Ši sriuba labai paprasta, bet tikrai ne prasta. "Obuolys sriuboje!? - nusistebėjo Jis. "Taip, ir dar imbieras, ir morkos." Derinys iš ties puikus. Sriubytė tokia gaivi ir maloniai aitri. Buvo gardu ir, manau, dar tikrai ne vieną kartą virsim. be to, produktai tokie, kurių visada turim po ranka.


Morkų, obuolių (-io) ir imbiero sriuba

aliejaus kepimui,
1 nedidelis svogūnas,
1 skiltelė česnako,
šaukštas tarkuoto šviežio imbiero,
2 vidutinės morkos,
1 vidutinis obuolys arba 2 mažiukai,
apie 1 litrą vandens arba daržovių sultinio,
žiupsnelis malto muskato,
druskos ir pipirų pagal skonį

Puode, kuriame virsime sriubą, įkaitiname aliejų ir pakepiname jame smulkiai pjaustytus svogūnus, kol jie suminkštėja. Tada dedame smulkiai supjaustytą česnako skiltelę ir tarkuotą imbierą. Pakepiname apie minutę.
Nulupame obuolius ir supjaustome nedidukėmis skiltelėmis.
Obuolius ir morkas dedame į puodą, pakaitiname kelias minutes, tada užpilame viską vandeniu arba sultiniu, padidiname ugnį.
Kai sriuba ima kunkuliuoti, sumažiname ugnį ir verdame apie 15 minučių arba kol morkos ir obuoliai gerokai suminkštėja.
Sriubą gardiname pipirais ir druska. Svarbiausia, nepersistengti su pipirais, nes aštrumo sriubai pirmiausia suteikė imbieras. Įberiame ir malto muskato.
Sriubą sutriname elektriniu trintuvu arba virtuviniu kombainu. Supilstome į dubenėlius ir skanaujame.

Skanaus :)

Kuminais dvelkianti sriuba

Ar galite patikėti, kad mažiau nei po mėnesio bus pavasaris? Ne, nes dabar taip šalta? Na, tai kas... šaltis praeis, sniegas nutirps, kailinukus vėl grūsim kuo giliau į spintą ir pamiršim veriantį speigą. Bet kol kas tenka šildytis ir vienas patikimiausių būdų - dubenėlis šiltos skanios sriubos. O jei ji pagardinta trupučiu aitrumo, dar šauniau... Su kiekvienu tokio gėrio šaukštu į namus grįžta harmonija :) Budistų vienuolis Thich Nhat Hanh yra pasakęs, kad arbatą reikia gerti lėtai, tarsi tai būtų pasaulio ašis, neskubant į ateitį. Perfrazuojant galima tą patį tarti ir apie jaukias sriubas žiemą - mėgaukimės lėtai ir tikrai. O ateitis pati atkeliaus...

Trinta žirnių sriuba su kuminais

3 stiklinės per naktį mirkytų žirnių,
vidutinis svogūnas, 
morka,
ekologiško sultinio kubelis,
apie 1,5 l vandens

0,5 šaukštelio kumino,
šaukštas sviesto,
druskos ir pipirų

Sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome svogūną ir viską pakepiname svieste kartu su kuminu. Kai daržovės suminkštėja, dedame nukoštus žirnius, sultinio kubelį ir užpilame vandeniu. Paskaninkite druska ir pipirais ir užvirkite. Kai žirniai suminkštės ir truputį pasileis, nukelkite nuo ugnies ir sriubą sutrinkite elektriniu trintuvu. Jei per tiršta, pilkite dar karšto vandens ir pakaitinkite iki užvirimo.

Skanaus :)

Po pusiaužiemio pavasario link

Vasaris. Jau vasaris. Kai dar nosį kanda speigas, kai virdulys vis kaičiamas, kai vis garuoja arbata... Kai taip ilgu ir noris šokolado... Kažkodėl... Kai sąžinė vis prikiša, kad seniai čia lankytasi ir dalintasi virtuviniais nuotykiais. Gaila, bet kad ir tų nuotykių nebuvo... Belieka tikėti, kad įkvėpimas pavasario link aplankys dažniau ir ilgiau užsibus. Kad būtų saldžiau laukt žiemos atsitraukimo, tirpiname šokoladą ir ruošiame šokoladinį deserčioką.
Ir sumąstyk tu man tiek daug puraus daikto, lietuviškai vadinamo putėsiais (angl. mousse) receptų... Ir vėl dilema - kurį griebti, kaip čia neapsikrovus visos virtuvės (kaip dažniausiai atsitinka), oj oj... Ogi paprastai - vieną kartą bandyti vienaip, kitą kartą - kitaip... Jau numatytas kitas kartas, o šiandien išbandytas E. David (kulinarijos pasaulio veikėjos) receptas, pagirtas ne viename maisto bloge. Tad, pabaigiame arbatėlę (100-ąjį puodelį) ir prie darbo (t.y. malonumo).

Šokoladiniai putėsiai

2 mažiems vilkams :)

2 kambario temperatūros kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų),
60 g gero juodojo šokolado (70 % kakavos),
2 šaukštų (arba pagal skonį) cukraus

Dubenėlyje ant garų (svarbu, kad dubenėlis neliestų verdančio vandens) ištirpiname šokoladą. Nukeliame ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Su žiupsneliu druskos iki standumo išplakame baltymus, įmaišome ir cukrų. Atvėsusį šokoladą maišome su tryniais. Atsargiai, po dalį, įmaišome baltymus, kol masė pasidaro vientisa ir išlieka puri. Sudedame putėsius į indus, kuriuose tieksime ir keletai valandų statome į šaldytuvą.

Skanaus :)
P.S. kad nebūtų taip liūdnai šalta...

Saldumas sausainio dugne

Sveiki, Naujieji Metai :) Kaip Jums pirmosios Naujųjų metų dienelės? Tokios žiemiškos, ar ne (šypt)? Ar jau statėte sniego senį (šypt)? Ne? O aš svajose jų visą armiją nulipdžiau, ot... :) Žiema be sniego dar nieko, bet su lietumi ir uraganiniais vėjais, besibeldžiančiais tiesiai į šiltų namų langus, man kelia nerimą... Dabar nerimastingai tūnau namie, nes turiu šūsnį laisvo laiko. Taip seniai svajojau pailsėti, nieko neveikti, bet kai pagaliau pradėjo šis noras pildytis, supratau, kad geriau jau daug veikti... Taigi, čia ir prasideda kova su nuobodulio, tinginiavimo ir nerimo demonais. 
Bent jau nerimą geriausiai nokautuoja kas? Saldumynai, kaip žinia :) Ir ypač tie su šokoladu. O kai sukremti keletą šokoladinių sausainių, net ir lietinga diena neatrodo tokia ilga ir niūri...

Šituos sausainius galiu pavadinti anų, prieš akimirką dar buvusių, metų pabaigos favoritais ir apskritai vienais skaniausių mano išbandytų. Jų receptą radau čia.

Sausainiai su šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis

150 g sviesto
50 g tamsaus šokolado
sauja džiovintų spanguolių (galite dėti kitokių mėgstamų džiovintų vaisių arba smulkintų riešutų)
150 g rudojo cukraus (šį kartą naudojau Molasos cukrų)
50 g paprasto balto cukraus
1 visas kiaušinis ir 1 trynys
225 g miltų
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą ir vis pamaišydami kaitiname, kol sviesto spalva pasikeičia į švelniai rudą. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame gerai atvėsti. Peiliu susmulkiname šokoladą. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Įkaitiname orkaitę ir išklojame kepimo skardą 2 sluoksniais kepimo popieriaus.

Kol sviestas vėsta, sumaišome visa cukrų su kiaušiniu ir tryniu. Plakame, kol masė pasidaro puri, o cukrus beveik ištirpsta. Supilame atvėsusį sviestą, dar paplakame apie 2 min. Tada įsijojame miltus su kepimo milteliais ir maišome viską, kol gaunasi vientisa tešla. Galiausiai suberiame džiovintas spanguoles ir šokoladą. Kartelį permaišę formuojame sausainius ant kepimo skardos. Triukas su šaukštais formuoti tešlos rutuliukus (taip siūlo daryti recepto autorė Nicky), be to, man tešla išėjo minkšta, todėl susukau tešlos dešrą ir 30 minučių padėjau į šaldytuvą. Tada sustingusią tešlą supjausčiau peiliu.

Vidutinio karštumo orkaitėje sausainius kepame apie 12 min arba kol apačia švelniai paruduoja, o viršus lieka šiek tiek minkštas.

Aišku, mano sausainiai išėjo ne tobulos formos kaip originale, tačiau skonis tikrai nenukentėjo.

Skanaus :)

Originalus receptas tinklaraštyje Delicious days