2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Quiche su porais

Pagaliau sninga... Nors ir šlapuma, bet vis sniegas, baltas, mielas, taip pasiilgtas. Gal ir būtų jėga gyventi ten, kur nuolat šilta, bet visgi žiema yra gerai. Gali susisukusi į šiltą antklodę gerti arbatą (arba balintą kavą) ir niūniuoti apie vasaros atostogas kur nors šiltuose kraštuose arba apie Naujųjų metų sutikimą kitaip ir  kitur nei praeitais metais. 
Malonu regzti  mintis apie geresnį, šviesesnį rytojų... 
O kad gėrio nebūtų per mažai, kepame Quiche - angliškos (nors dabar tradiciškai šis patiekalas atstovauja Prancūzijos virtuvei) kilmės trapios tešlos pyragą. Įdaras - fantazijos reikalas. Galima rinktis vegetariškus produktus, galima dėti žuvies, vištienos ar kitaip bandyti skonius. Aš kepiau su porų-grietinėlės įdaru ir nenusivyliau.




Trapios tešlos pyragas su porais

Tešla:
170 g šalto sviesto,
250 g miltų,
5 šaukštai šalto vandens,
0,5 šaukštelio druskos

Įdaras:
2 nedideli porai (baltoji dalis),
2 šaukštai sviesto,
2 kiaušiniai,
puodelis grietinėlės (250 ml),
sauja tarkuoto fermentinio sūrio,
mėgstamų prieskonių (gali būti čiobreliai, muskato riešutas),
šiek tiek kapotų šviežių petražolių,
druskos ir pipirų pagal skonį

Pirmiausia gaminame tešlą. Ant švaraus stalo beriame miltus, sumaišytus su druska, ant miltų dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir peiliu viską pjaustome, kol susidaro trupiniai, pilame po šaukštą vandens ir rankomis minkome tešlą, kol trupiniai sulimpa į gan vientisą masę. Nereikia, kad tešla būtų tobulai vientisa. Tešlos gumulą suvyniojame į maistinę plėvelę ir mažiausiai 30 minučių paslepiame šaldytuve.
Per tą laiką ruošiame įdarą. Smulkiai susipjaustome porus. Įkaitintoje keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname porus, kol šie suminkštėja. Paruoštus porus perdedame į dubenį, čia pat įmušame kiaušinius, gerai išmaišome ir pilame grietinėlę, beriame tarkuotą sūrį ir prieskonius, padruskiname, papipiriname ir dar kartą sumaišome. 

Įkaitiname orkaitę. Pasiruošiame kepimo indą, traukiame tešlą iš šaldytuvo ir greituoju būdu, bet atsargiai iškočiojame apie 0,5 cm storio "blyną", gražiai išklojame formą, "meistriškai" užlankstome kraštelius, šakute subadome pagrindą ir kišame į orkaitę 20 minučių kol švelniai paruduoja.  
Kai tešla šiek tiek atvėsta, supilame įdarą. Belieka pašauti quiche'ą į orkaitę ir palaukus dar apie 30-40 minučių mėgautis.

Skanaus :)
Gaminta pagal Quiche Aux Poireaux

2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Apie laimingą vilką su šaukštais

O, tu vilke, debesų kiški ir visokiausi panašūs pasakymai skambėjo galvoje, kai iš knygyno, į kurį vos ne bėgte nubėgau, namo grįžinėjau rankose laikydama ilgai lauktą knygą apie skonį. Džiaugsmas neišpasakytas, o kaip kvepia lapai ką tik atspausdinti - nėra nė ką kalbėti. Taigi, ne liežuviu ir klaviatūra dabar reikia malti, o pulti vartyti, skaityti.

Iš tokios knygos įkvėpimas, jaučiu, pats ateina net neprašytas :)

Monika Agl foto

2011 m. lapkričio 4 d., penktadienis

Sriubinė šiluma

Vis labiau vėstantys orai man vis primena, koks gėris yra dubenėlis karštos sriubos. Kokia ji bebūtų - kreminė, tiršta, trinta, netrinta, su daržovėmis ar kruopomis ir t.t. - sriubytė padeda ne tik sušilti pasibasčius rudens takais, bet ir padeda atgauti jėgas.
Kažkada maniau, kad sriuba - sudėtingas dalykas, bet vis dažniau įsitikinu, kad taip nėra, o fantazijai ribų čia taip pat nėra (o gal yra?).
Na, o kol improvizuoti virtuvėje nėra tiek daug drąsos, pasiknisame po sukauptus receptus, primerkiame akį ir gaminame tokią įdomaus skonio trintą sriubą, kurioje pirmuoju smuiku griežia kalafijorai.

Keptų kalafijorų sriuba

nedidelis kalafijoras,
2 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
0,5 l sultinio (gali būti ir daugiau, ir mažiau, priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubelę mėgstate),
druskos, pipirų
keletas šaukštų aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.

Kalafijorą nuplauname, nupjaustome arba nulaužome viršūnėles ir beriame jas į kepimo skardą. Apšlakstome kalafijorus aliejumi ir šauname į orkaitę. Kepame vis pamaišydami, kol kalafijorai šiek tiek paskrunda.



Per tą laiką, kol kepa daržovė(s), susmulkiname česnaką ir svogūną, pakepiname abu keptuvėje ir perdedame į sriubos puodą.

Pasiskrudinusius kalafijorus verčiame į puodą su svogūnu ir česnaku, užpilame sultiniu, įberiame druskos ir pipirų ir paverdame keletą minučių. Belieka paskanauti, ar kokio prieskoniuko netrūksta ir galiausiai viską gražiai sutrinti.



Galima į šitą sriubą berti ir fermentinio sūrio. Čia jau skonio reikalas.

Skanaus :)

2011 m. spalio 21 d., penktadienis

Laukiam labai laukiam

Anonsuose jau pasirodęs, greitai lentynose atsidursiantis "Skonio žinynas" - Issu sistemoje. O jau kaip laukiame, kada galėsim paimti į rankas... sunku net apsakyti. Kaip ir vargiai galėčiau apibūdinti, kaip labai džiaugiuosi Žaidimų aikštelės esmine žaidėja :) ir, manau, daugelio maisto blogerių ir jiems prijaučiančiųjų įkvėpėja Egle. Dideliausias ačiū jai, kad pagaliau šis skonio pagrindų žinynas pasieks mus lietuvių kalba. Tikriausiai tai paskatins net nemėgstančius eksperimentų virtuvėje imti ir išbandyti šį bei tą neįprasto.

Įkvėpimas jau čia pat...



Foto iš leidykla.vaga.lt
Skanaus skaitymo :)

2011 m. spalio 18 d., antradienis

Žaluma lėkštėje

Žaliasis judėjimas plinta Lietuvoje. Nuo knygynų lentynų šluojama reta literatūra apie vadinamąjį žaliavalgiškumą, skubama atsisakyti mėsos, neva misdami vien žaliu maistu gausime pakankamai mums gyvybiškai svarbių medžiagų. Gal tai tiesiog mada, o gal iš tiesų teisingas kelias - spręsti tiek, kurie pasiryžo eiti "žaliuoju" keliu. Ne reta močiutė iš tokiu radikalių minčių tik pasijuoktų ir numotų ranka, sakydama, kad čia tik dabartinių laikų "išmislas" ir ji būtų teisi. Žinoma, kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi, ką valgyti ir ko ne. Aš pritariu tiems, kurie mano, kad maitintis žaliavalgiškai - tas pats, kas nuolatos valgyti tik garnyrą.
Aišku, būna dienų, kai tik žalėsių ir norisi, be jokių mėsų, bulvių ar kitokių priedų :) Taigi, jūsų dėmesiui itin paprastos ir lengvos gardžiosios salotos su vynuogėmis ir svogūnais :)


Salotos su vynuogėmis

gūželis salotų,
sauja žalių ir mėlynų vynuogių perpjautų per pusę,
nedidelis svogūnas, pjaustytas pusžiedžiais,
alyvuogių aliejaus,
pipirų,
druskos,
balto vyno acto,
50-100 g kietesnio fermentinio sūrio

Supjaustytus svogūnus apšlakstome vyno actu, pagniaužome rankomisir paliekame kelioms minutėms pasimarinuoti. Nuplauname ir nusausiname salotas, suplėšome jas į lėkštę, ant jų beriame smulkintas vynuoges, pasimarinavusius svogūnus. Padažui sumaišome šlakelį balto vyno acto, 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir pipirų. Paruoštu padažu apšlakstome salotas. Pabaigai užtarkuojame fermentinio sūrio.

Skanaus :)

Recepto šaltinis: J. Vysockajos "Valgome namie"

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Vakarienei po ilgos darbo dienos

Kai tenka darbuotis iki vėlaus vakaro, grįžus namolio nelabai ir norisi pulti prie puodų ir ką nors virti, čirškinti, maišyti ir kitaip ilgai gaminti, todėl šie sumuštiniai man vis tampa išsigelbėjimu - greita ir skanu. taip, nieko originalaus ir ypatingai įdomaus, bet kai kartais iš didelio noro sumeistrauti ką nors tokio, lieki prie paprasčiausio patiekalo. Gal taip ir geriau - juk genialu tas, kas paprasta.

Skaniausi kepti sumuštiniai

 kelios riekės forminio arba paprasto batono,
keletas gabalėlių virto kumpio arba elementarios daktariškos dešros,
1 pomidoras,
1 mažas arba pusė didesnio svogūno,
žiupsnelis maltos saldžios paprikos,
druskos ir pipirų pagal skonį,
1-2 šaukštai majonezo,
sauja tarkuoto fermentinio sūrio,
šakelė šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų



Įkaitiname orkaitę, folija ar kepimo popieriumi išklojame kepimo skardą.
Kubeliais supjaustome kumpį arba dešrą, svogūnus, pomidorą, dubenyje sumaišome su majonezu ir prieskoniais, smulkintomis žolelėmis. Dedame po šaukštą masės ant batono riekės, ant viršaus pabarstome tarkuoto fermentinio sūrio ir šauname į įkaitintą orkaitę kelioms minutėms kol sūris gražiai išsilydo.


Skanaus :)

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Sveikas, rudenie

Taip, labai ne laiku sveikinuosi su rudeniu, ar ne? Juk jau rugsėjo pabaiga, bet kažkaip tik dabar imu jausti tikrą rudenį - medžių lapai vis labiau ir labiau ruduoja, rasa ant žolės iškyla vis didesnė, saulė šviečia taip jaukiai, kaip gali šviesti tik rudenį. Brendi per lapų jūrą ir svajoji apie didelį puodelį karštos arbatos, pagardintos šaukšteliu saldžios uogienės.
Kažkas skrenda į svečias šalis paklaidžioti po didelius miestus, kažkas po ilgų atostogų grįžta prie senų, bet mielų užsiėmimų, kažkas tiesiog sliūkina į virtuvę ir kaičia puodą uogienės.
Šiemet išsiviriau kaip niekad daug rūšių uogienių - net 4 :) Žinoma, tik po kelis stiklainiukus, nes tai veikiau buvo eksperimentas nei bandymas nuguldyti lentynas įvairiausiais skanėstais visai žiemai ar net kelioms, kaip atsitikdavo mamai ar močiutei. Stumdai tuos stiklainiukus su mėlynėmis ar avietėmis pirmyn atgal, taip praeina vienas, du sezonai, o tu vis niekaip negali jų išvalgyti. Taigi, panaršiusi radau labai universalų uogienės (arba džemo) receptą, pagal kurį ir viriau slyvų, aviečių ir kriaušių bei moliūgų uogienes. Ketvirtoji buvo didžiausias išbandymas - uogiene paversti pomidorus :)
Labiausiai pavykusia laikau slyvų uogienę su levandų natomis. Taigi jos receptu ir dalinuosi šį kartą.

Slyvų džemas su levandų natomis

1 kg kietesnių slyvų,
0,5 kg cukraus,
1 citrinos žievelė ir sultys,
nepilnas šaukštelis džiovintų levandų

Foto M. Aglinskaitės


Slyvas nuplauname, nusausiname, pašaliname kauliukus. Dedame vaisius į puodą, kuriame virsime džemą, supilame cukrų, užtarkuojame citrinos žievelę ir išspaudžiame sultis. Užkaičiame ir verdame ant silpnos ugnies vis pamaišydami mediniu šaukštu, kad neprisviltų. Levandas beriame į skiautę marlės ir iš jos padarome ryšulėlį, kad levandos neišbyrėtų. Šį ryšulėlį dedame į verdančią masę. Taip levandos atiduos džemui savo aromatą, o skanėste nebus palaidų žiedelių.
Kai masė nuo šaukšto ne bėga, bet drimba, vadinasi džemas jau išviręs. Išgriebiame levandų ryšelį. Belieka jį išpilstyti į sterilius pakaitintus stiklainius ir užsukti steriliais dangteliais. Žinoma, jei nesiruošiate ugdyti kantrybės ir laukti, kol stiklainiukas gardėsio pastovės vėsiai ir tamsiai kurį laiką, džemą galite pilti į dubenį ir mėgautis iš karto kai tik pravės.

Foto M. Aglinskaitės


P. S. visą šperą, kaip, su kuo virti uogienes, galite rasti čia. Puikus "tutorial" (pamokymas) uogienių virėjams mėgėjams eksperimentatoriams, o gal ir profesionalams :)

2011 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Daržovių sriuba su trijų skonių makaronais

Kažkada maniau, jog virti sriubas - didelis, sudėtingas ir varginantis procesas, tačiau kaip pastebiu, sriubos dabar mūsų namuose yra kone populiariausias valgis. Ypač tai pasakytina apie tirštas, klampias, trintas sriubas. Jos maloniai nuteikia ne tik gomurį, bet net ir sielą - taip jauku pasidaro išlapnojus dubenį kitą šiltos sriubytės.
Sriuba su makaronais, išbrinkusiais dideliais, morkomis ir skaidriu naminiu vištienos sultiniu - ta, kurią geriausiai atsimenu ruošiamą mamos. Dar, žinoma, barščiai. Na, o virti trintas sriubas mama neturėjo mados. Turbūt čia dėl to, kad apskritai lietuvių virtuvė visokiausiomis tirštsriubėmis nepasižymi. Dabar, kai vos ne kiekvienos šeimininkės rankose burzgia plakikliai, smulkintuvai ir trintuvės - tiršta sriuba tapo tokia populiari. Ne išimtis ir aš - skaniausia ir maloniausia man būtent tokia. Paprastai jei sriubą sutrinu, nieko į ją nebededu, o šįkart pasinaudojau "Virtuvė. Nuo... Iki..." receptu ir daržovienę paįvairinau makaronais ir dar ne bet kokiais, o trijų skonių. Tokius mandrus makaronus tik pamačiusi griebiau naujojoje skanėstų parduotuvėje - vyninėje "Gurmė". Trys skoniai - trys spalvos: makaronai su pomidorais, su špinatais ir natūralūs be priedų. Įdomios formos makaronai, atkeliavę iš tiesiai iš Italijos. Žinoma, jų skonis labiau atsiskleidžia, jei daugiau su niekuo jų nemaišai, tačiau šioje sriuboje jie puikiai tiko.

Trinta daržovių sriuba su makaronais

5 nedidelės bulvės,
1 smulkiai pjaustytas svogūnas,
1 didesnė morka,
1- 2 skiltelės česnako,
750 ml daržovių arba vištienos sultinio,
aliejaus,
druskos,
šviežiai maltų pipirų,
sauja smulkesnių makaronų,




Bulves ir morkas nuskutame ir supjaustome kubeliais. Įkaitintame aliejuje keptuvėje pakepiname smulkintus svogūnus ir česnakus. Suberiame bulves ir morkas, trumpai pakepiname. Perdedame viską į puodą, užpilame sultiniu, užverdame ir paverdame, kol suminkštėja daržovės.
Per tą laiką pagal instrukcijas išverdame makaronus ir juos nukošiame.
kai daržovės jau išvirę, sutriname puodo turinį trintuvu. Pagardiname druska, pipirais ir įmaišome į sriubą virtus makaronus.


Skanaus :)

Šaltinis "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 8 (27)

2011 m. rugsėjo 4 d., sekmadienis

Jei dabar būtų Kalėdos

Jei dabar būtų Kalėdos, senio besmegenio, oi, tai yra Senio Šalčio, paprašyčiau trupučio daugiau laisvo laiko, naujo kompiuterio ir spyrio į ..., kad pagaliau susiimčiau ir skirčiau daugiau dėmesio Vilko nasrams, kaip kai kurie vadina šitą receptų rinkinėlį... Aišku, nereikia varyti Dievo į medį, o pačiai susikaupti ir gaminti :) net, jei orkaitė nekepa taip, kaip reikia...
Čia mat tokios bulvytės, kurių receptą nusižiūrėjau jau senokai,  bet tik dabar išbandžiau. Visai neblogas garnyras, su subtilia citrinos užuomina.

Keptos suspaustos bulvės su citrininiu sviestu

10 vidutinių bulvių,
100 g kambario temperatūros sviesto,
vienos citrinos tarkuota žievelė,
druska, pipirai
žalumynai (pvz., petražolės)




Bulves švariai nuplauname ir su lupynomis verdame pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Nukošiame. Įkaitiname orkaitę.  Sviestą dubenėlyje sumaišome su druska, pirirais ir citrinos žievele. Kepimo skardą išklojame folija ir sudedame virtas šiek tiek atvėsusias bulves. Šakute arba grūstuve kiekvieną bulvė šiek tiek suspaudžiame (tik labai atsargiai, kad nepažirtų trupiniais). Ant kiekvienos bulvės uždedame po šaukšelį ar šiek tiek daugiau prieskoniuoto sviesto ir šauname skardą į karštą orkaitę. Kepame tol, kol bulvės apskrunda.








Skanaus :) Kitą kartą būtinai į sviestą įmaišysiu česnako, nes kažkaip šįkart pamiršau, nors originaliame recepte jis įtrauktas. Reikės pabandyti ir su apelsino žievele.

Šaltinis: Kayotic Kitchen

2011 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

Kai lyja...

Kai lyja, galima tūnoti namuose... Kai lyja, galima sėdėti ant palangės ir gurkšnoti aviečių ar mėtų arbatą... Dar galima sėsti į mašiniuką ir dumti į Blusų festivalį... Pabuvojom, sulijom, tačiau buvo linksma. Paragavom Tų kepėjų meduolių (rekomenduojame, laaabai skanu), įsigijome keletą naudotų daiktelių, grįždami grybavom (aišku, per miškus prieš tai jau tikriausiai buvo perėjusios dzūkų mergos :), nes radom vos dvi ūmėdėles)... Taip prabėgo labai lietingas šeštadienis.

Žaislų turgus ir dėdės Juozo kopėčios

O po miškus pavaikštinėjus, po šlapias pievas pabraidinėjus, norėtųsi šilto ir daržoviško. Paprastas ir lengvas pasirodė toks cukinijų apkepėlis.

Cukinijų ir pomidorų apkepas

pusė didesnės sukinijos arba viena maža,
2 dideli pomidorai,
svogūnas,
2 -3 skiltelės česnako,
nedidukas baklažanas,
sauja kita fermentinio sūrio,
druskos ir pipirų,
čiobrelių, baziliko arba kitokių mėgiamų žolelių,
aliejaus

Nulupame baklažaną, susmulkiname kubeliais, dedame į kiaurasamtį ir apibarstome druska. Kiaurasamtį paliekame 30 minučių kabėti virš dubens ar kriauklės. Vėliau aliejuje pakepiname smulkintą česnaką ir svogūną, kol švelniai pagelsta. Keptuvės turinį perkeliame į indą, kuriame kepsime apkepą.
Toje pačioje keptuvėje su šlakeliu aliejaus pakepiname nusausintą baklažaną iki kol jis tampa rusvas. Sumaišome su svogūnų mase.
Įkaitiname orkaitę. Ant svogūnų-baklažano masės sluoksniuojame plonomis skiltelėmis pjaustytą pomidorą ir cukiniją. Pabarstome druska, pipirais, žolelėmis, tarkuotu fermentiniu sūriu ir šauname į orkaitę. Kepame apie 30 min.



Skanaus :)

Adaptuota pagal Saveur

2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Persikų tart'as, arba tobulo pyrago recepto paieškos

Pastaruoju metu dažniau nei įprastai norisi sumeistrauti ką nors saldaus, ypač kai persikų, nektarinų ir kitokių gėrybių metas. Vis ieškojau puikaus pyrago recepto, kuris nebūtų sunkus, painus. Norėjau rasti lengvo, puraus pyrago receptą ir užtikau šį - išorė trapi, vidus toks kreminis, minkštutis. Su vanilės nata - tiesiog pats puikiausias tart (taip užsieniuose vadinami tokie pyragai) bet kokiai progai. Įdarui galima rinktis ir kitokius kietesnius, ne vandeningus vaisius - slyvas, nektarinus, figas ar kt.
 

Receptas adaptuotas pagal Always with butter (puikios nuotraukos ir be galo skaniai atrodantys patiekalai). Originale nurodyta naudoti migdolų miltus, tačiau puikiai suveikia ir kukurūzų.


Tešlai
8 šaukštai minkšto sviesto,
0,5 (55 g) puodelio cukraus,
pora lašų vanilės esencijos,
0,5 šaukštelio druskos,
190-200 g miltų,
2 šaukštai migdolų arba kukurūzų miltų,

Įdarui
0,5 puodelio riebios grietinėlės,
1 kiaušinis,
2 šaukštai skysto medaus,
2 šaukštai migdolų arba kukurūzų miltų,
4-5 persikai,
cukraus pudros pabarstymui

Įkaitiname orkaitę. Kepimo formą (didesnę arba kelias mažas) ištepame sviestu. Tešlai ištirpiname sviestą. Kai jis atvėsta, sumaišome su cukrumi, kol susidaro vientisa masė. Pridedame likusius ingredientus. Tešlą suminkome ir paskirstome kepimo formoje. Prispaudžiame apačią ir šonus. kepame tešlą orkaitėje apie 20 min, kol tešla truputį pakyla. Išimtą tešlą pabarstome kukurūzų miltais.
Ruošiame įdarą: sumaišome grietinėlę, kiaušinį, medų iki vientisos masės. Įberiame miltus, dar kartą išmaišome. Ant tešlos suguldome skiltelėmis pjaustytus vaisius ir užpilame juos grietinėlės mase. Geriausia, kad vaisiai nepaskęstų skystyje. Šauname pyragą į orkaitę ir kepame apie 30-50 minučių. Iškepusį gardėsį pabarstome cukraus pudra ir jei jau nekantraujame, galime ragauti :)



Skanaus :)

Šaltinis: Always with butter

2011 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

Moliūgų derėjimo metas

Atostogos pasibaigė, vasara jau irgi pabaigos link juda, vėl lietus lietus. Kažkaip ir rudenėjančios nuotaikos plinta. Bet štai močiutės darže užtikau tokį gražuolį moliūgą ir baisiai apsidžiaugiau - oi kiek visko skanaus galima prisigaminti - sriubos, keksai, pyragai, troškiniai ir dar daug kitokio gerumo. Taigi parsigabenau į namučius ir dabar vis po truputį pjaunu ir ruošiu, o pirmiausia bei lengviausia - trinta sriuba.
Moliūgų sriubos variacijų yra begalės - su rytietišku akcentu, su grietinėle, su kitomis daržovėmis, su keptais moliūgais, su nekeptais moliūgais... Žodžiu, fantazijos ir skonio reikalas. Man vienas geriausių kol kas yra Beatos pirmojoje knygoje pateiktas receptas. Tad, imame gabalą oranžinio skanumo ir pirmyn...



Trinta keptų moliūgų sriuba

Dideliam puodui reikės:
apie 700 g moliūgo,
svogūno,
3-4 česnakų skiltelių,
keleto šviežio čiobrelio šakelių,
sultinio,
druskos ir pipirų,
aliejaus


Supjaustome moliūgą kelių centimetrų dydžio kubeliais, nulupame odelę, dedame į kepimo skardą. Šalia dedame ketvirčiais supjaustytus svogūnus ir nuluptas česnako skilteles. Pašlakstome aliejumi, pabarstome druska ir pipirais. Viską išmaišome rankomis ir ant daržovių užmetame čiobrelio šakeles. Šauname į įkaitintą orkaite ir kepame, kol moliūgas suminkštėja (apie pusę valandos).



Iškepusį moliūgą verčiame į sriubos puodą, išrankiojame čiobrelius, užpilame sultiniu, kad truputį apsemtų moliūgą. Paverdame apie 10 minučių. Viską sutriname trintuvu. Jei trūksta sūrumo ar aštrumo, pridedame dar prieskonių. Galima sriubą pagardinti šlakeliu grietinėlės.

Skanaus :)

Šaltinis: B. Nicholson "Beatos virtuvė"

2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Kai susiguli įspūdžiai

Buvom Europoj. Nors ir patys esam Europos vidurys, visgi gaila - tik geografinis, - todėl kitokios (jausmingesnės, multikultūriškesnės, o gal net kultūriškesnės) atmosferos ieškoti išdūmėm svetur. Pabuvojome Prahoje, gėrėjomės Viena ir pagaliau gėrėme vyną Budapešte (vien dėl vakarinio Dunojaus vaizdo verta ten nuvykti). Labai norėtųsi grįžti be pakeleivių komandos ir ramiai, palengva paklaidžioti po mažas ir tokias jaukias šių miestų gatveles, išnaršyti visus knygynus (juose tikriausiai jau ir dabar praleidom daugiau laisvo laiko nei kitur :)) Po keliones supranti, kad kelios valandos naujame netyrinėtame mieste yra tik trupinėlis - per tokį trumpą laiką sunku pajusti savitą miesto ritmą, kvėpavimą. Na, nieko trynėme Mocartui koją, todėl pagal nutylėjimą, proga pabuvoti svetur dar turėtų pasitaikyti.
Kelią vis plovė lietus, tačiau ispūdžių - pilnas krepšys :) Prisiminus tą šlapią dalyką, lietumi pramintą, lydėjusį mus visas dienas bevaikščiojančius po miestus ir besižvalgančius į žmones, daiktus, pastatus, šunis, kates, vartus, suoliukus, marcipaninius šedevrus bei daugybę kitų objektų, prie arbatos nejučia užsimanai saldaus. O kai persikų metas - kaip tik proga išbandyti naują receptą.







Persikų ir mėlynių pyragas

Tešlai:

400 g miltų,
200 g minkšto sviesto,
1 šaukštelis druskos,
1 šaukštelis cukraus,
apie 0,5 puodelio ledinio vandens

Įdarui:
4-5 persikų,
puodelio mėlynių (gali būti ir daugiau),
4-5 šaukštai cukraus (priklausomai kaip saldžiai mėgstate),
šaukštas miltų,
0,5 citrinos sulčių


Tešlai sumaišome sausus produktus. Dedame svietą ir mikseriu maišome apie 10 sekundžių. Po truputį pilame ledinį vandenį, kol gausis vientisa masė. Paruoštą tešlą padaliname į dvi dalis, susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui.



Įkaitiname orkaitę. Vieną atšaldytos tešlos gabalą iškočiojame ir klojame jį į riebalais pateptą 22 cm skersmens (arba tokią, kuri jums mieliausia, nebūtinai tik tokių išmatavimų :) kepimo formą ir vėl kišame į šaldytuvą, kol paruošime įdarą.



Dubenyje sumaišome įdarui skirtus produktus ir pilame į tešla išklotą formą. Iškočiojame antrąjį tešlos gabalėlį ir supjaustome juostelėmis. Iš tešlos juostelių supiname pyrago viršų. Kaip tai padaryti, galite rasti čia. Šauname pyragą į orkaitę ir po 40-50 minučių jau galima ragauti labai vaisinio ir gardaus deserto :)


Skanaus :)

Šaltinis: honey & jam











2011 m. liepos 19 d., antradienis

Kas desertui po pietų?

Vasaros atostogos pagaliau atėjo ir į mūsų namus. Lagaminas jau pildomas... jau laukiama minutės, kai mojuosime atia. Jauduliui nuraminti užkirskime deserto.



Sluoksniuotas desertas su braškėmis ir jogurtu

graikiško tiršto jogurto
dviejų saujų braškių
trapių sausainių (damų piršteliai kaip tik)
cukraus




Jogurtą pasaldiname trupučiu cukraus, išmaišome. Smulkiai supjaustome nuplautas braškes. Į stiklinę sutrupiname kelis sausainius, pilame 2-3 šaukštus jogurto, beriame šaukštą kitą braškių. taip sluoksniuojame, kol bus užpildyta stiklinė. Jei norisi saldžiau, cukrumi galima barstyti ir ant uogų. Toks desertas gardus su bet kokiomis mėgiamomis uogomis ar vaisiais - mėlynėmis, šilauogėmis, persikais, abrikosais ar kt.



Skanaus :)

2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Jei lydaisi nuo karščio

Karštis mane vargina, o ledai gelbėja ir ypač tokie. Su šokoladu ir dar griliažu. Beata pateikė šitą paprastą receptą antrojoje savo knygoje ir dar priminė, jog sunku atsispirti vaniliniams ledams su šokoladu. Tikra tiesa, juolab, kai vidurvasario saulė taip kaitina :) Taigi...

Vaniliniams ledams su griliažu ir šokoladu jums prireiks:

vanilinių ledų,
griliažinių saldainių,
juodojo šokolado

Griliažinius saldainius susmulkiname blenderiu arba rankiniu būdu - išvynioję iš popierėlių, dedame į maišelį ir mušame kočėlu iki neypatingai mažų trupinių. Šokoladą ištirpiname karštų garų vonelėje. Į ledaines šaukštu dedame ledų, apipilame šokoladu ir pabarstome griliažo trupiniais. Jei norisi, pagardus su ledais galima susluoksniuoti. O dabar griebiame šaukštelius ir mėgaujamės :)


Skanaus :)

2011 m. liepos 4 d., pirmadienis

Kąsnelis klasikos

Būna dienų, kai taip norisi KAŽKO. Ot taip norisi, kad net nežinai ko - ar saldaus, ar rūgštaus, o gal sūraus ir daug? :) Būna... Bet būna ir kitaip - kai tiksliai žinai, kokio kąsnelio nori ir net jauti jo skonį burnoje. Taip nutiko ir su žuvimi - ėmiau ir užsinorėjau. Šitas užtepas yra iš tų, kuriuos vis kabini šaukštu ir vis negana. Jis toks pats pačiausias ir paprasčiausias, mūsų namuose jau klasika tapęs :)


Karštai rūkytos skumbrės užtepas
 1-2 asmenims užkrimsti
1 karštai rūkyta skumbrė,
pusė svogūno,
šaukšelis garstyčių,
šaukštas majonezo,
druskos,
šviežiai grūstų pipirų,
petražolių arba krapų (nebūtinai)

Išrenkame skumbrės kaulus, dedame gabalėlius į dubenėlį, sumaišome su majonezu, garstyčiomis ir prieskoniais. Pagardiname žalumynais. Skaniausia su juodos duonos riekele.

Skanaus :)

2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Apsiniaukusios dienos priešpiečiai/pietūs?

Kai vasara ir dienos apsiniaukę, vėl norisi kažko šiltesnio ir jaukesnio. Net ne mėsos, o tiršto ir gerai nuteikiančio gomurį. Tas kažkas man beveik visada tokiais atvejais būna sriuba, ypač trinta. Kai šiandien taip aptemę, jog atrodo, kad vėl lis, slenkame tingiai į virtuvę ir verdame sriubytę...

Trinta avižirnių sriuba

skardinė konservuotų avižirnių,
skardinė smulkintų pomidorų savo sultyse,
svogūnas,
1-2 skiltelės česnako,
0,5 l daržovių sultinio,
0,5 šaukštelio kumino sėklų arba malto kumino,
druskos ir šviežiai maltų pipirų
šlakelis citrinos sulčių,
alyvuogių aliejaus

Storasieniame puode įkaitiname aliejų ir jame pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus, dedame smulkintą česnaką ir pamaišę dar pakepiname. Beriame kuminą, po minutėlės pilame pomidorus, sultinį ir avižirnius, beriame šviežiai maltų pipirų. Verdame ant nedidelės ugnies apie 10 min. Vėliau pilame citrinos sulčių, dar pakaitiname. Pagardiname druska, nukeliame nuo ugnies ir sriubą pertriname per sietelį arba su trintuvu. Papuošiame šviežiais krapais arba petražolėmis.




Skanaus :)
Adaptuota pagal BBC Good food

2011 m. liepos 2 d., šeštadienis

Trupiniai trupinėliai - gyvenimo ir ne tik...

Darbai darbai darbai, tai yra, vienas ir tas pats darbas, pareigos, nuo kurių pabėgti niekaip nepavyksta ir tik trupinėlis laiko mielam užsiėmimui... o dar kompiuteriui atostogos... gerai, neverta kniurkti, juk vasara, mūsų taip pat laukia Bonifacijaus atostogos, sirpsta vyšnios, todėl dienas gardiname trupiniais - močiutės sode nuraškytų raudonųjų crumble.
Kaip išversti šitą pavadinimą, tiesa sakant, nežinau. Logiška būtų vadinti trupininiu, trupinėliu, gal net desertu su saldžiais trupiniais. Aišku, čia tik svaičiojimai ir net filologinis išsilavinimas negelbėja, nes kartais tiesiog kur kas geriau vadinti angliškai, nes pasakius trupiniuotis vaizduotėje iškyla senas geras mamos trupinių pyragas su uogiene. Crumble išskirtinis bruožas - trupinių sluoksnis ant vaisių ar uogų ir daugiau jokios tešlos. JOKIOS! Ar gali būti kas nors paprasčiau? :)



Vyšnių crumble

nedidelio dubenėlio vyšnių be kauliukų
cukraus

trupiniams:
50 g šalto sviesto,
100 g miltų,
50 g cukraus

Vyšnias pilame į svietu pateptą kepimo formą (galima kepti keliose mažesnėse), Pabarstome cukrumi. Jei norisi saldžiau - beriame gausiau, jei mėgstate rūgščiau, cukraus - tik truputį. Sviestą, cukrų ir miltus pirštais maigome, kol išeina trupiniai. Šiuos trupinėlius beriame ant uogų ir šauname į įkaitintą orkaitę.



Kepame, kol trupiniai  tampa aukso spalvos. Jei norisi pakilti į devintą dangų, patartina crumble mėgautis su ledais (geriausia - vaniliniais).



Skanaus :)

2011 m. birželio 20 d., pirmadienis

Jogurto sriuba su agurkais ir pistacijomis

Kur tie vasaros karščiai? O kai ne karšta, nesinori šaltibarčių? Taip, šito gėrio gal ir nesinori, bet jogurto sriuba (nors ir šalta) vis tiek vilioja. O ir Skanios savaitės šią savaitę paskelbė jogurto savaite. Tad pirmyn... Lengvai ir greitai, jaukiai ir tinkamai švelniai vakarienei jogurto sriuba :)



2-3 porcijoms reikės:
3 nedidelių agurkų,
pusės mažo svogūnėlio,
2 indelių po 360 g natūralaus jogurto,
pusė puodelio pieno,
2 nedidelių skiltelių česnako,
pusės citrinos sulčių,
druskos ir šviežiai maltų pipirų,
saujos lukštentų pistacijų,
pusė pomidoro



Kubeliais supjaustome agurką, svogūną, dedame į dubenį. Pilame jogurtą ir pieną, įspaudžiame česnako, citrinos sulčių, beriame druskos ir pipirų pagal skonį. Viską gerai išmaišome ir supilstome į sriubos dubenėlius ar puodelius. Papuošimui beriame smulkintų pistacijų ir mažais kubeliais supjaustytų pomidorų.



Skanaus :)

Gaminimo magija

Tiesiog džiugi melancholija. Beje, gąsdinti mūzų negalima :)



  Skanaus :)

Braškių ir špinatų salotos

Kol vasara būna tik pakeliui, vis galvoji - kaip laukiu, kaip noriu braškių iš močiutės daržo, o kai krepšys užsipildo kvepiančiomis uogomis akimirkai sustoji - ką su jomis daryti. Būna dienų lyg tyčia - tingulys, žiovulys, o gardžiosios braškės laukia... Na, gerai, suporuosiu jus su špinatais, taip pat močiutės darže raškytais. Ir pasirodo, derinys visai neblogas.

Jums reikės:
špinatų,
braškių,
aliejaus (naudojau vynuogių kauliukų),
šiek tiek druskos ir pipirų

Špinatus nuplauname ir suplėšome norimo dydžio gabalėliais, švarias braškes supjaustome griežinėliais ir guldome į lėkštę ant špinatų. Pabarstome prieskonių, pašlakstome aliejumi. Paprasta ir greita.




Skanau :)

2011 m. birželio 14 d., antradienis

Pirmieji arbūzo kąsniai

Jau prasidėjo... Arbūzų sezonas. Gaivus, saldus, sultingas - kaip tik toks, kokio norisi vasaros laiku. Jei nesinori valgyti tiesiog iš rieškučių ir spjaudyti juodas sėklytes, galima pasiruošti tokias paprastas ir kartu mandras salotas.



Reikia:

arbūzo (kokias 3 saujas),
fetos arba kito balto biraus sūrio,
truputį pipirų ir druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus ir balto vyno acto,
sauja mėtų lapelių



Gabalėliais supjaustome arbūzą, išrakinėjame sėklas. Guldome arbūzą į lėkšte, ant viršaus barstome sūrį, prieskonius, pašlakstome aliejumi ir vyno actą. Apibarstome smulkintomis mėtomis ir skanaus :) Galima tokias salotas pagardinti raudonuoju svogūnu ir/arba juodosiomis alyvuogėmis. Kitus variantus bandysime vėliau :)

2011 m. birželio 10 d., penktadienis

Sūrio pyragas

Švelnus, gaivus, vasariškas pyragas su maskarponės sūrio, nes tortu jo vadinti man nesiverčia liežuvis, tuo labiau, kad tai pirmas mano, oj, ne pirmas... na, bet tikrai ne paskutinis pyragas-tortas.



 Jums reikės
500 g maskarponės sūrio,
200 ml grietinėlės,
2 šaukštų želatinos,
250 g trapių sausainių (naudojau Gaidelį, nepilnai 2 pakelius),
100 g minkšto sviesto,
4-5 šaukštai cukraus pudros (dėjau nedaug, nes labai saldžiai nemėgstu),
šviežių braškių papuošimui

Sausainius susmulkiname iki trupinių su trintuvu ir sumaišome su tirpintu sviestu. Masę dedame į šiek tiek riebalais pateptą išardomą formą ir prispaudžiame prie dugno (paprasčiausia tai padaryti stikline ar puodeliu lygiu dugnu). Formą kišame į šaldytuvą.
Ruošiame įdarą. Želatiną užpilame 50 ml šalto vandens. Brinkiname apie 10 min, paskui ištirpiname ją karšto vandens vonelėje.
Maskarponę iki vientisumo išsukame su cukraus pudra ir atvėsusia želatina. Atskirame inde iki standžių putų išplakame grietinėlę ir įmaišome ją į sūrio masę. Įdarą sudedame ant sausainių pagrindo. Išlyginame viršų ir ant jo išdėliojame griežinėliais pjaustytas braškes. Pyragą-tortą laikome šaldytuve keletą valandų. Skaniausias jis kitą dieną.





Skanaus :)

Šaltinis: žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr.4 (23) ir internetas

2011 m. birželio 7 d., antradienis

Rikotos sūrio keksas

Rikota tupėjo šaldytuve ir laukė savo laiko. Ir pagaliau sulaukė. Šiandien. Ir įvyko virsmas - rikota, susidūrusi su kitais produktais (miltais, citrinos žievele ir dar kai kuo) tapo skaniausiu (?) keksu. Tokiu gelsvu ir ypatingai citrusiškai dvelkiančiu. Nors už lango plieskia saulė ir nuo karščio lydosi visi ir viskas, dar šiltas keksas su pienu - tikra popietinė svajonė.





1,5 puodelio miltų,
2,5 šaukštelio kepimo miltelių,
1 šaukštelis druskos,
100 g minkšto sviesto,
250 g rikotos sūrio,
1,5 stiklinės cukraus,
3 kiaušiniai,
1 lašelis vanilės esencijos,
tarkuota vienos citrinos žievelė

Įkaitiname orkaitę. Kepimo skardą (geriausiai pailgą siaurą) patepame trupučiu sviesto, išklojame kepimo popieriumi. Popierių taip taip šiek tiek patepame sviestu.

Į indą persijojame miltus. sumaišome su druska ir kepimo milteliais.

Kitame inde sviestą iki baltumo išsukame su cukrumi. Dedame rikotą. Išplakame iki vientisos masės. Plakdami po vieną mušame kiaušinius. Svarbu kiekvieną kiaušinį įmaišyti į masę ir tik tada mušti kitą. Pridedame citrinos žievelę, įlašiname vanilę ir po truputį dedame miltus. Išsukame (tik ne per stipriai) iki vientisumo.

Paruoštą tešlą guldome į skardą ir šauname į orkaitę. Kepame kol keksas gražiai apskrunda, kol dantų krapštukas, įbestas į keksą, būna sausas.





Neimti kekso :)
Gaminta pagal Elra