O, tu vilke, debesų kiški ir visokiausi panašūs pasakymai skambėjo galvoje, kai iš knygyno, į kurį vos ne bėgte nubėgau, namo grįžinėjau rankose laikydama ilgai lauktą knygą apie skonį. Džiaugsmas neišpasakytas, o kaip kvepia lapai ką tik atspausdinti - nėra nė ką kalbėti. Taigi, ne liežuviu ir klaviatūra dabar reikia malti, o pulti vartyti, skaityti.
Iš tokios knygos įkvėpimas, jaučiu, pats ateina net neprašytas :)
|
Monika Agl foto |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą