Šaldytas kefyras = kreminė varškė

Jau senokai išbandyta, tik niekaip į blogą nepatekusi Neringos  kreminė varškytė, kuriai daug komentarų nereikia. Receptas paprastas kaip du kart du, o ką prie jos pasirinkti - kiekvieno fantazijos ir skonio reikalas. Taigi dalinuosi:

Saujai kreminės varškės prireiks:

1 l kefyro (popierinėje pakuotėje)
skiautės marlės 

Kefyrą metame kokiai parai ar daugiau į šaldiklį. Praėjus parai (ar vėliau, jei kitaip nepavyksta :)) traukiame šaldyto kefyro gabalą, nuplėšiame popierinę pakuotę ir suvyniojame šį ledo luitą į marlę. Ryšulį kabiname virš indo, į kurį kefyras nusivarvės ir laukiame kokias 12 valandų. Po šitiek laiko marlėje bus likusi tik kreminė varškytė, kurią gražiai iškrapštome ir valgome, kaip patinka - su uogiene, duona ar tiesiog vieną.

Skanaus :)

Šaltinis: Neringos blog'as

Tortas dar kartą

Pirma alga - pirmas tortas kolegėms. Interpretacija morkų torto kremo tema, t.y. panaudojam kremo idėją ir sukuriam kitą tortą :)

Nekeptas varškės kremo tortas su šokoladiniu glaistu

Torto pagrindui:
300 g šokoladinių sausainių (pvz., Selga),
100 g sviesto,

Kremui:
500 g kreminės varškės,
500 ml plakamosios grietinėlės,
150 g cukraus,
3 šaukštų želatinos,

Glaistui:
150 g juodojo šokolado,
50 g sviesto,
100 ml grietinėlės,
šaukštas imbierinio likerio (Stone's original)

Ištirpiname sviestą. Atvėsiname. Sausainius susmulkiname ir sumaišome su tirpintu sviestu. Sausainių masę klojame į torto formą ir prispaudžiame prie pagrindo.
Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje, ištirpiname karšto vandens vonelėje, atvėsiname. Grietinėlę išplakame su cukrumi ir sumaišome su kremine varške. Supilame atvėsusią želatiną ir atsargiai išmaišome. Pilame įdarą ant paruošto pagrindo. Dedame tortą į šaldytuvą stingti.
Kol kremas stingsta, paruošiame glajų.
Karšto vandens vonelėje ištirpiname sviestą ir smulkintą šokoladą, pilame grietinėlę ir palaukiame, kol masė pasidaro vientisa. Pravėsusį šokoladą pilame ant torto.

Skanaus :)

Tortas tikrasis

Štai ir Velykos pralėkė, pavasaris kviečia vis plačiau atverti langus, mėgautis bundančios gamtos kvapais. Mėgaujamės, mėgaujamės mes ir ilgėjančiomis dienomis, tikėdami, kad jos bus ne tik saulėtesnės, bet ir dar laimingesnės. O kartais laimės semiamės iš... torto. Atsitiko, taip, kad pagaliau prisruošiau ir sumeistravau tikrą tortą. Su biskvitu ir burnoje tirpstančiu kremu. Idėja pasiskolinta, tačiau tikrai vertėjo :)

Morkų tortas su varškės kremu

Biskvitams:
2 stiklinės miltų,
2 arb.š. kepimo miltelių,
2 arb.š. sodos,
2 arb.š. cinamono,
3/4 arb.š. druskos,
3 stiklinės tarkuotų morkų,
150 g kapotų lazdyno riešutų,
100 g kokoso drožlių
1 stiklinė rudojo cukraus (šį kartą maišiau rudą cukrų su baltu),
1 stiklinė saulėgrąžų aliejaus,
4 dideli kiaušiniai

Kremui:
500 g kreminės varškės,
120g cukraus pudros,
1 valg.š. vanilės ekstrakto
400 g plakamosios grietinėlės,
citrinos sulčių pagal skonį

Tortui papuošti:
džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 160 C temperatūros. Kepimo popieriumi ištiesiame tris vienodo dydžio (22 cm. skersmens) kepimo indus. Kadangi turėjau tik dvi formas, kepiau dviem partijom.
Viename dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną ir druską; kitame dubenyje -  tarkuotas morkas, kapotus riešutus, kokoso drožles.
Trečiame dubenyje aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius, kiekvieną gerai išplakame. Į šį mišinį atsargiai įmaišome miltų mišinį. Kai tik miltai dingsta, maišyti liaujamės. 

Paskiausiai į tešlą įmaišome morkų, riešutų ir kokoso drožlių mišinį.

Paruoštą biskvitų tešlą padaliname lygiai į kepimo indus ir kepame apie 40 – 50 minučių arba kol į biskvitą įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus švarus.

Iškeptus biskvitus atvėsiname ant grotelių.

Dabar eilė kremui.

Su cukraus pudra išplakame grietinėle ir atsargiai į ją įmaišome kreminę varškę, vanilės ekstraktą. Pagal skonį galima įspausti citrinos sulčių.

Torto surinkimas.

 Dedame vieną biskvitą ant tortinės, aptepame trečdaliu kremo. Dedame ant  viršaus antrą biskvitą, šiek tiek paspaudžiame. Vėl tolygiai padengiame dalimi kremo. dedame trečią biskvitą ir paskleidžiame likusį kremą. Papuošiame džiovintomis spanguolėmis (arba riešutais). Prieš tiekiant tortą reikėtų bent pusvalandį palaikyti šaldytuve.

Skanaus :)

Receptas skolintas iš Saulėtos virtuvės :)

Pamatyta - išbandyta: morkų, obuolių ir imbiero sriuba

Ojojoi kaip seniai čia buvau. Truputį gėda, truputį nejauku... Visai kaip naujame darbe: ir kalbėti nedrąsu, ir tylėti gal nereikėtų... Taip ir blaškausi tarp tų gal, galbūt, na, pažiūrėsim. Kas čia per savybė? Tas pats atsitinka net renkantis, ką valgysim. Nusižiūriu viena, staiga keičiu į kitą, o galiausiai (ir blogiausiai), nieko naujo neišbandau...
Bet štai nutiko vieną dieną toks dalykas. Pamačiau receptą, patiko ir, kas man nebūdinga, ėmiau ir tą pat dieną pagaminau. Tai buvo, žinoma, tik sriuba, bet kartais ji vienintelė gali būti tookie geri pietūs, kad nereikia daugiau nieko.
Ši sriuba labai paprasta, bet tikrai ne prasta. "Obuolys sriuboje!? - nusistebėjo Jis. "Taip, ir dar imbieras, ir morkos." Derinys iš ties puikus. Sriubytė tokia gaivi ir maloniai aitri. Buvo gardu ir, manau, dar tikrai ne vieną kartą virsim. be to, produktai tokie, kurių visada turim po ranka.


Morkų, obuolių (-io) ir imbiero sriuba

aliejaus kepimui,
1 nedidelis svogūnas,
1 skiltelė česnako,
šaukštas tarkuoto šviežio imbiero,
2 vidutinės morkos,
1 vidutinis obuolys arba 2 mažiukai,
apie 1 litrą vandens arba daržovių sultinio,
žiupsnelis malto muskato,
druskos ir pipirų pagal skonį

Puode, kuriame virsime sriubą, įkaitiname aliejų ir pakepiname jame smulkiai pjaustytus svogūnus, kol jie suminkštėja. Tada dedame smulkiai supjaustytą česnako skiltelę ir tarkuotą imbierą. Pakepiname apie minutę.
Nulupame obuolius ir supjaustome nedidukėmis skiltelėmis.
Obuolius ir morkas dedame į puodą, pakaitiname kelias minutes, tada užpilame viską vandeniu arba sultiniu, padidiname ugnį.
Kai sriuba ima kunkuliuoti, sumažiname ugnį ir verdame apie 15 minučių arba kol morkos ir obuoliai gerokai suminkštėja.
Sriubą gardiname pipirais ir druska. Svarbiausia, nepersistengti su pipirais, nes aštrumo sriubai pirmiausia suteikė imbieras. Įberiame ir malto muskato.
Sriubą sutriname elektriniu trintuvu arba virtuviniu kombainu. Supilstome į dubenėlius ir skanaujame.

Skanaus :)

Kuminais dvelkianti sriuba

Ar galite patikėti, kad mažiau nei po mėnesio bus pavasaris? Ne, nes dabar taip šalta? Na, tai kas... šaltis praeis, sniegas nutirps, kailinukus vėl grūsim kuo giliau į spintą ir pamiršim veriantį speigą. Bet kol kas tenka šildytis ir vienas patikimiausių būdų - dubenėlis šiltos skanios sriubos. O jei ji pagardinta trupučiu aitrumo, dar šauniau... Su kiekvienu tokio gėrio šaukštu į namus grįžta harmonija :) Budistų vienuolis Thich Nhat Hanh yra pasakęs, kad arbatą reikia gerti lėtai, tarsi tai būtų pasaulio ašis, neskubant į ateitį. Perfrazuojant galima tą patį tarti ir apie jaukias sriubas žiemą - mėgaukimės lėtai ir tikrai. O ateitis pati atkeliaus...

Trinta žirnių sriuba su kuminais

3 stiklinės per naktį mirkytų žirnių,
vidutinis svogūnas, 
morka,
ekologiško sultinio kubelis,
apie 1,5 l vandens

0,5 šaukštelio kumino,
šaukštas sviesto,
druskos ir pipirų

Sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome svogūną ir viską pakepiname svieste kartu su kuminu. Kai daržovės suminkštėja, dedame nukoštus žirnius, sultinio kubelį ir užpilame vandeniu. Paskaninkite druska ir pipirais ir užvirkite. Kai žirniai suminkštės ir truputį pasileis, nukelkite nuo ugnies ir sriubą sutrinkite elektriniu trintuvu. Jei per tiršta, pilkite dar karšto vandens ir pakaitinkite iki užvirimo.

Skanaus :)

Po pusiaužiemio pavasario link

Vasaris. Jau vasaris. Kai dar nosį kanda speigas, kai virdulys vis kaičiamas, kai vis garuoja arbata... Kai taip ilgu ir noris šokolado... Kažkodėl... Kai sąžinė vis prikiša, kad seniai čia lankytasi ir dalintasi virtuviniais nuotykiais. Gaila, bet kad ir tų nuotykių nebuvo... Belieka tikėti, kad įkvėpimas pavasario link aplankys dažniau ir ilgiau užsibus. Kad būtų saldžiau laukt žiemos atsitraukimo, tirpiname šokoladą ir ruošiame šokoladinį deserčioką.
Ir sumąstyk tu man tiek daug puraus daikto, lietuviškai vadinamo putėsiais (angl. mousse) receptų... Ir vėl dilema - kurį griebti, kaip čia neapsikrovus visos virtuvės (kaip dažniausiai atsitinka), oj oj... Ogi paprastai - vieną kartą bandyti vienaip, kitą kartą - kitaip... Jau numatytas kitas kartas, o šiandien išbandytas E. David (kulinarijos pasaulio veikėjos) receptas, pagirtas ne viename maisto bloge. Tad, pabaigiame arbatėlę (100-ąjį puodelį) ir prie darbo (t.y. malonumo).

Šokoladiniai putėsiai

2 mažiems vilkams :)

2 kambario temperatūros kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų),
60 g gero juodojo šokolado (70 % kakavos),
2 šaukštų (arba pagal skonį) cukraus

Dubenėlyje ant garų (svarbu, kad dubenėlis neliestų verdančio vandens) ištirpiname šokoladą. Nukeliame ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Su žiupsneliu druskos iki standumo išplakame baltymus, įmaišome ir cukrų. Atvėsusį šokoladą maišome su tryniais. Atsargiai, po dalį, įmaišome baltymus, kol masė pasidaro vientisa ir išlieka puri. Sudedame putėsius į indus, kuriuose tieksime ir keletai valandų statome į šaldytuvą.

Skanaus :)
P.S. kad nebūtų taip liūdnai šalta...

Saldumas sausainio dugne

Sveiki, Naujieji Metai :) Kaip Jums pirmosios Naujųjų metų dienelės? Tokios žiemiškos, ar ne (šypt)? Ar jau statėte sniego senį (šypt)? Ne? O aš svajose jų visą armiją nulipdžiau, ot... :) Žiema be sniego dar nieko, bet su lietumi ir uraganiniais vėjais, besibeldžiančiais tiesiai į šiltų namų langus, man kelia nerimą... Dabar nerimastingai tūnau namie, nes turiu šūsnį laisvo laiko. Taip seniai svajojau pailsėti, nieko neveikti, bet kai pagaliau pradėjo šis noras pildytis, supratau, kad geriau jau daug veikti... Taigi, čia ir prasideda kova su nuobodulio, tinginiavimo ir nerimo demonais. 
Bent jau nerimą geriausiai nokautuoja kas? Saldumynai, kaip žinia :) Ir ypač tie su šokoladu. O kai sukremti keletą šokoladinių sausainių, net ir lietinga diena neatrodo tokia ilga ir niūri...

Šituos sausainius galiu pavadinti anų, prieš akimirką dar buvusių, metų pabaigos favoritais ir apskritai vienais skaniausių mano išbandytų. Jų receptą radau čia.

Sausainiai su šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis

150 g sviesto
50 g tamsaus šokolado
sauja džiovintų spanguolių (galite dėti kitokių mėgstamų džiovintų vaisių arba smulkintų riešutų)
150 g rudojo cukraus (šį kartą naudojau Molasos cukrų)
50 g paprasto balto cukraus
1 visas kiaušinis ir 1 trynys
225 g miltų
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą ir vis pamaišydami kaitiname, kol sviesto spalva pasikeičia į švelniai rudą. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame gerai atvėsti. Peiliu susmulkiname šokoladą. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Įkaitiname orkaitę ir išklojame kepimo skardą 2 sluoksniais kepimo popieriaus.

Kol sviestas vėsta, sumaišome visa cukrų su kiaušiniu ir tryniu. Plakame, kol masė pasidaro puri, o cukrus beveik ištirpsta. Supilame atvėsusį sviestą, dar paplakame apie 2 min. Tada įsijojame miltus su kepimo milteliais ir maišome viską, kol gaunasi vientisa tešla. Galiausiai suberiame džiovintas spanguoles ir šokoladą. Kartelį permaišę formuojame sausainius ant kepimo skardos. Triukas su šaukštais formuoti tešlos rutuliukus (taip siūlo daryti recepto autorė Nicky), be to, man tešla išėjo minkšta, todėl susukau tešlos dešrą ir 30 minučių padėjau į šaldytuvą. Tada sustingusią tešlą supjausčiau peiliu.

Vidutinio karštumo orkaitėje sausainius kepame apie 12 min arba kol apačia švelniai paruduoja, o viršus lieka šiek tiek minkštas.

Aišku, mano sausainiai išėjo ne tobulos formos kaip originale, tačiau skonis tikrai nenukentėjo.

Skanaus :)

Originalus receptas tinklaraštyje Delicious days