Saldumas sausainio dugne

Sveiki, Naujieji Metai :) Kaip Jums pirmosios Naujųjų metų dienelės? Tokios žiemiškos, ar ne (šypt)? Ar jau statėte sniego senį (šypt)? Ne? O aš svajose jų visą armiją nulipdžiau, ot... :) Žiema be sniego dar nieko, bet su lietumi ir uraganiniais vėjais, besibeldžiančiais tiesiai į šiltų namų langus, man kelia nerimą... Dabar nerimastingai tūnau namie, nes turiu šūsnį laisvo laiko. Taip seniai svajojau pailsėti, nieko neveikti, bet kai pagaliau pradėjo šis noras pildytis, supratau, kad geriau jau daug veikti... Taigi, čia ir prasideda kova su nuobodulio, tinginiavimo ir nerimo demonais. 
Bent jau nerimą geriausiai nokautuoja kas? Saldumynai, kaip žinia :) Ir ypač tie su šokoladu. O kai sukremti keletą šokoladinių sausainių, net ir lietinga diena neatrodo tokia ilga ir niūri...

Šituos sausainius galiu pavadinti anų, prieš akimirką dar buvusių, metų pabaigos favoritais ir apskritai vienais skaniausių mano išbandytų. Jų receptą radau čia.

Sausainiai su šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis

150 g sviesto
50 g tamsaus šokolado
sauja džiovintų spanguolių (galite dėti kitokių mėgstamų džiovintų vaisių arba smulkintų riešutų)
150 g rudojo cukraus (šį kartą naudojau Molasos cukrų)
50 g paprasto balto cukraus
1 visas kiaušinis ir 1 trynys
225 g miltų
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą ir vis pamaišydami kaitiname, kol sviesto spalva pasikeičia į švelniai rudą. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame gerai atvėsti. Peiliu susmulkiname šokoladą. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Įkaitiname orkaitę ir išklojame kepimo skardą 2 sluoksniais kepimo popieriaus.

Kol sviestas vėsta, sumaišome visa cukrų su kiaušiniu ir tryniu. Plakame, kol masė pasidaro puri, o cukrus beveik ištirpsta. Supilame atvėsusį sviestą, dar paplakame apie 2 min. Tada įsijojame miltus su kepimo milteliais ir maišome viską, kol gaunasi vientisa tešla. Galiausiai suberiame džiovintas spanguoles ir šokoladą. Kartelį permaišę formuojame sausainius ant kepimo skardos. Triukas su šaukštais formuoti tešlos rutuliukus (taip siūlo daryti recepto autorė Nicky), be to, man tešla išėjo minkšta, todėl susukau tešlos dešrą ir 30 minučių padėjau į šaldytuvą. Tada sustingusią tešlą supjausčiau peiliu.

Vidutinio karštumo orkaitėje sausainius kepame apie 12 min arba kol apačia švelniai paruduoja, o viršus lieka šiek tiek minkštas.

Aišku, mano sausainiai išėjo ne tobulos formos kaip originale, tačiau skonis tikrai nenukentėjo.

Skanaus :)

Originalus receptas tinklaraštyje Delicious days

Quiche su porais

Pagaliau sninga... Nors ir šlapuma, bet vis sniegas, baltas, mielas, taip pasiilgtas. Gal ir būtų jėga gyventi ten, kur nuolat šilta, bet visgi žiema yra gerai. Gali susisukusi į šiltą antklodę gerti arbatą (arba balintą kavą) ir niūniuoti apie vasaros atostogas kur nors šiltuose kraštuose arba apie Naujųjų metų sutikimą kitaip ir  kitur nei praeitais metais. 

Malonu regzti  mintis apie geresnį, šviesesnį rytojų... 

O kad gėrio nebūtų per mažai, kepame Quiche - angliškos (nors dabar tradiciškai šis patiekalas atstovauja Prancūzijos virtuvei) kilmės trapios tešlos pyragą. Įdaras - fantazijos reikalas. Galima rinktis vegetariškus produktus, galima dėti žuvies, vištienos ar kitaip bandyti skonius. Aš kepiau su porų-grietinėlės įdaru ir nenusivyliau.

Trapios tešlos pyragas su porais

Tešla:

170 g šalto sviesto,

250 g miltų,

5 šaukštai šalto vandens,

0,5 šaukštelio druskos

Įdaras:

2 nedideli porai (baltoji dalis),

2 šaukštai sviesto,

2 kiaušiniai,

puodelis grietinėlės (250 ml),

sauja tarkuoto fermentinio sūrio,

mėgstamų prieskonių (gali būti čiobreliai, muskato riešutas),

šiek tiek kapotų šviežių petražolių,

druskos ir pipirų pagal skonį

Pirmiausia gaminame tešlą. Ant švaraus stalo beriame miltus, sumaišytus su druska, ant miltų dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir peiliu viską pjaustome, kol susidaro trupiniai, pilame po šaukštą vandens ir rankomis minkome tešlą, kol trupiniai sulimpa į gan vientisą masę. Nereikia, kad tešla būtų tobulai vientisa. Tešlos gumulą suvyniojame į maistinę plėvelę ir mažiausiai 30 minučių paslepiame šaldytuve.

Per tą laiką ruošiame įdarą. Smulkiai susipjaustome porus. Įkaitintoje keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname porus, kol šie suminkštėja. Paruoštus porus perdedame į dubenį, čia pat įmušame kiaušinius, gerai išmaišome ir pilame grietinėlę, beriame tarkuotą sūrį ir prieskonius, padruskiname, papipiriname ir dar kartą sumaišome. 

Įkaitiname orkaitę. Pasiruošiame kepimo indą, traukiame tešlą iš šaldytuvo ir greituoju būdu, bet atsargiai iškočiojame apie 0,5 cm storio "blyną", gražiai išklojame formą, "meistriškai" užlankstome kraštelius, šakute subadome pagrindą ir kišame į orkaitę 20 minučių kol švelniai paruduoja.  

Kai tešla šiek tiek atvėsta, supilame įdarą. Belieka pašauti quiche'ą į orkaitę ir palaukus dar apie 30-40 minučių mėgautis.

Skanaus :)

Gaminta pagal Quiche Aux Poireaux

Apie laimingą vilką su šaukštais

O, tu vilke, debesų kiški ir visokiausi panašūs pasakymai skambėjo galvoje, kai iš knygyno, į kurį vos ne bėgte nubėgau, namo grįžinėjau rankose laikydama ilgai lauktą knygą apie skonį. Džiaugsmas neišpasakytas, o kaip kvepia lapai ką tik atspausdinti - nėra nė ką kalbėti. Taigi, ne liežuviu ir klaviatūra dabar reikia malti, o pulti vartyti, skaityti.

Iš tokios knygos įkvėpimas, jaučiu, pats ateina net neprašytas :)

Monika Agl foto

Sriubinė šiluma

Vis labiau vėstantys orai man vis primena, koks gėris yra dubenėlis karštos sriubos. Kokia ji bebūtų - kreminė, tiršta, trinta, netrinta, su daržovėmis ar kruopomis ir t.t. - sriubytė padeda ne tik sušilti pasibasčius rudens takais, bet ir padeda atgauti jėgas.
Kažkada maniau, kad sriuba - sudėtingas dalykas, bet vis dažniau įsitikinu, kad taip nėra, o fantazijai ribų čia taip pat nėra (o gal yra?).
Na, o kol improvizuoti virtuvėje nėra tiek daug drąsos, pasiknisame po sukauptus receptus, primerkiame akį ir gaminame tokią įdomaus skonio trintą sriubą, kurioje pirmuoju smuiku griežia kalafijorai.

Keptų kalafijorų sriuba

nedidelis kalafijoras,
2 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
0,5 l sultinio (gali būti ir daugiau, ir mažiau, priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubelę mėgstate),
druskos, pipirų
keletas šaukštų aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.

Kalafijorą nuplauname, nupjaustome arba nulaužome viršūnėles ir beriame jas į kepimo skardą. Apšlakstome kalafijorus aliejumi ir šauname į orkaitę. Kepame vis pamaišydami, kol kalafijorai šiek tiek paskrunda.

Per tą laiką, kol kepa daržovė(s), susmulkiname česnaką ir svogūną, pakepiname abu keptuvėje ir perdedame į sriubos puodą.

Pasiskrudinusius kalafijorus verčiame į puodą su svogūnu ir česnaku, užpilame sultiniu, įberiame druskos ir pipirų ir paverdame keletą minučių. Belieka paskanauti, ar kokio prieskoniuko netrūksta ir galiausiai viską gražiai sutrinti.

Galima į šitą sriubą berti ir fermentinio sūrio. Čia jau skonio reikalas.

Skanaus :)

Laukiam labai laukiam

Anonsuose jau pasirodęs, greitai lentynose atsidursiantis "Skonio žinynas" - Issu sistemoje. O jau kaip laukiame, kada galėsim paimti į rankas... sunku net apsakyti. Kaip ir vargiai galėčiau apibūdinti, kaip labai džiaugiuosi Žaidimų aikštelės esmine žaidėja :) ir, manau, daugelio maisto blogerių ir jiems prijaučiančiųjų įkvėpėja Egle. Dideliausias ačiū jai, kad pagaliau šis skonio pagrindų žinynas pasieks mus lietuvių kalba. Tikriausiai tai paskatins net nemėgstančius eksperimentų virtuvėje imti ir išbandyti šį bei tą neįprasto.

Įkvėpimas jau čia pat...

Foto iš leidykla.vaga.lt

Skanaus skaitymo :)

Žaluma lėkštėje

Žaliasis judėjimas plinta Lietuvoje. Nuo knygynų lentynų šluojama reta literatūra apie vadinamąjį žaliavalgiškumą, skubama atsisakyti mėsos, neva misdami vien žaliu maistu gausime pakankamai mums gyvybiškai svarbių medžiagų. Gal tai tiesiog mada, o gal iš tiesų teisingas kelias - spręsti tiek, kurie pasiryžo eiti "žaliuoju" keliu. Ne reta močiutė iš tokiu radikalių minčių tik pasijuoktų ir numotų ranka, sakydama, kad čia tik dabartinių laikų "išmislas" ir ji būtų teisi. Žinoma, kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi, ką valgyti ir ko ne. Aš pritariu tiems, kurie mano, kad maitintis žaliavalgiškai - tas pats, kas nuolatos valgyti tik garnyrą.
Aišku, būna dienų, kai tik žalėsių ir norisi, be jokių mėsų, bulvių ar kitokių priedų :) Taigi, jūsų dėmesiui itin paprastos ir lengvos gardžiosios salotos su vynuogėmis ir svogūnais :)

Salotos su vynuogėmis

gūželis salotų,

sauja žalių ir mėlynų vynuogių perpjautų per pusę,

nedidelis svogūnas, pjaustytas pusžiedžiais,

alyvuogių aliejaus,

pipirų,

druskos,

balto vyno acto,

50-100 g kietesnio fermentinio sūrio

Supjaustytus svogūnus apšlakstome vyno actu, pagniaužome rankomisir paliekame kelioms minutėms pasimarinuoti. Nuplauname ir nusausiname salotas, suplėšome jas į lėkštę, ant jų beriame smulkintas vynuoges, pasimarinavusius svogūnus. Padažui sumaišome šlakelį balto vyno acto, 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir pipirų. Paruoštu padažu apšlakstome salotas. Pabaigai užtarkuojame fermentinio sūrio.

Skanaus :)

Recepto šaltinis: J. Vysockajos "Valgome namie"

Vakarienei po ilgos darbo dienos

Kai tenka darbuotis iki vėlaus vakaro, grįžus namolio nelabai ir norisi pulti prie puodų ir ką nors virti, čirškinti, maišyti ir kitaip ilgai gaminti, todėl šie sumuštiniai man vis tampa išsigelbėjimu - greita ir skanu. taip, nieko originalaus ir ypatingai įdomaus, bet kai kartais iš didelio noro sumeistrauti ką nors tokio, lieki prie paprasčiausio patiekalo. Gal taip ir geriau - juk genialu tas, kas paprasta.

Skaniausi kepti sumuštiniai

 kelios riekės forminio arba paprasto batono,
keletas gabalėlių virto kumpio arba elementarios daktariškos dešros,
1 pomidoras,
1 mažas arba pusė didesnio svogūno,
žiupsnelis maltos saldžios paprikos,
druskos ir pipirų pagal skonį,
1-2 šaukštai majonezo,
sauja tarkuoto fermentinio sūrio,
šakelė šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų

Įkaitiname orkaitę, folija ar kepimo popieriumi išklojame kepimo skardą.
Kubeliais supjaustome kumpį arba dešrą, svogūnus, pomidorą, dubenyje sumaišome su majonezu ir prieskoniais, smulkintomis žolelėmis. Dedame po šaukštą masės ant batono riekės, ant viršaus pabarstome tarkuoto fermentinio sūrio ir šauname į įkaitintą orkaitę kelioms minutėms kol sūris gražiai išsilydo.

Skanaus :)