Pamatyta - išbandyta: morkų, obuolių ir imbiero sriuba

Ojojoi kaip seniai čia buvau. Truputį gėda, truputį nejauku... Visai kaip naujame darbe: ir kalbėti nedrąsu, ir tylėti gal nereikėtų... Taip ir blaškausi tarp tų gal, galbūt, na, pažiūrėsim. Kas čia per savybė? Tas pats atsitinka net renkantis, ką valgysim. Nusižiūriu viena, staiga keičiu į kitą, o galiausiai (ir blogiausiai), nieko naujo neišbandau...
Bet štai nutiko vieną dieną toks dalykas. Pamačiau receptą, patiko ir, kas man nebūdinga, ėmiau ir tą pat dieną pagaminau. Tai buvo, žinoma, tik sriuba, bet kartais ji vienintelė gali būti tookie geri pietūs, kad nereikia daugiau nieko.
Ši sriuba labai paprasta, bet tikrai ne prasta. "Obuolys sriuboje!? - nusistebėjo Jis. "Taip, ir dar imbieras, ir morkos." Derinys iš ties puikus. Sriubytė tokia gaivi ir maloniai aitri. Buvo gardu ir, manau, dar tikrai ne vieną kartą virsim. be to, produktai tokie, kurių visada turim po ranka.


Morkų, obuolių (-io) ir imbiero sriuba

aliejaus kepimui,
1 nedidelis svogūnas,
1 skiltelė česnako,
šaukštas tarkuoto šviežio imbiero,
2 vidutinės morkos,
1 vidutinis obuolys arba 2 mažiukai,
apie 1 litrą vandens arba daržovių sultinio,
žiupsnelis malto muskato,
druskos ir pipirų pagal skonį

Puode, kuriame virsime sriubą, įkaitiname aliejų ir pakepiname jame smulkiai pjaustytus svogūnus, kol jie suminkštėja. Tada dedame smulkiai supjaustytą česnako skiltelę ir tarkuotą imbierą. Pakepiname apie minutę.
Nulupame obuolius ir supjaustome nedidukėmis skiltelėmis.
Obuolius ir morkas dedame į puodą, pakaitiname kelias minutes, tada užpilame viską vandeniu arba sultiniu, padidiname ugnį.
Kai sriuba ima kunkuliuoti, sumažiname ugnį ir verdame apie 15 minučių arba kol morkos ir obuoliai gerokai suminkštėja.
Sriubą gardiname pipirais ir druska. Svarbiausia, nepersistengti su pipirais, nes aštrumo sriubai pirmiausia suteikė imbieras. Įberiame ir malto muskato.
Sriubą sutriname elektriniu trintuvu arba virtuviniu kombainu. Supilstome į dubenėlius ir skanaujame.

Skanaus :)

Kuminais dvelkianti sriuba

Ar galite patikėti, kad mažiau nei po mėnesio bus pavasaris? Ne, nes dabar taip šalta? Na, tai kas... šaltis praeis, sniegas nutirps, kailinukus vėl grūsim kuo giliau į spintą ir pamiršim veriantį speigą. Bet kol kas tenka šildytis ir vienas patikimiausių būdų - dubenėlis šiltos skanios sriubos. O jei ji pagardinta trupučiu aitrumo, dar šauniau... Su kiekvienu tokio gėrio šaukštu į namus grįžta harmonija :) Budistų vienuolis Thich Nhat Hanh yra pasakęs, kad arbatą reikia gerti lėtai, tarsi tai būtų pasaulio ašis, neskubant į ateitį. Perfrazuojant galima tą patį tarti ir apie jaukias sriubas žiemą - mėgaukimės lėtai ir tikrai. O ateitis pati atkeliaus...

Trinta žirnių sriuba su kuminais

3 stiklinės per naktį mirkytų žirnių,
vidutinis svogūnas, 
morka,
ekologiško sultinio kubelis,
apie 1,5 l vandens

0,5 šaukštelio kumino,
šaukštas sviesto,
druskos ir pipirų

Sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome svogūną ir viską pakepiname svieste kartu su kuminu. Kai daržovės suminkštėja, dedame nukoštus žirnius, sultinio kubelį ir užpilame vandeniu. Paskaninkite druska ir pipirais ir užvirkite. Kai žirniai suminkštės ir truputį pasileis, nukelkite nuo ugnies ir sriubą sutrinkite elektriniu trintuvu. Jei per tiršta, pilkite dar karšto vandens ir pakaitinkite iki užvirimo.

Skanaus :)

Po pusiaužiemio pavasario link

Vasaris. Jau vasaris. Kai dar nosį kanda speigas, kai virdulys vis kaičiamas, kai vis garuoja arbata... Kai taip ilgu ir noris šokolado... Kažkodėl... Kai sąžinė vis prikiša, kad seniai čia lankytasi ir dalintasi virtuviniais nuotykiais. Gaila, bet kad ir tų nuotykių nebuvo... Belieka tikėti, kad įkvėpimas pavasario link aplankys dažniau ir ilgiau užsibus. Kad būtų saldžiau laukt žiemos atsitraukimo, tirpiname šokoladą ir ruošiame šokoladinį deserčioką.
Ir sumąstyk tu man tiek daug puraus daikto, lietuviškai vadinamo putėsiais (angl. mousse) receptų... Ir vėl dilema - kurį griebti, kaip čia neapsikrovus visos virtuvės (kaip dažniausiai atsitinka), oj oj... Ogi paprastai - vieną kartą bandyti vienaip, kitą kartą - kitaip... Jau numatytas kitas kartas, o šiandien išbandytas E. David (kulinarijos pasaulio veikėjos) receptas, pagirtas ne viename maisto bloge. Tad, pabaigiame arbatėlę (100-ąjį puodelį) ir prie darbo (t.y. malonumo).

Šokoladiniai putėsiai

2 mažiems vilkams :)

2 kambario temperatūros kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų),
60 g gero juodojo šokolado (70 % kakavos),
2 šaukštų (arba pagal skonį) cukraus

Dubenėlyje ant garų (svarbu, kad dubenėlis neliestų verdančio vandens) ištirpiname šokoladą. Nukeliame ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Su žiupsneliu druskos iki standumo išplakame baltymus, įmaišome ir cukrų. Atvėsusį šokoladą maišome su tryniais. Atsargiai, po dalį, įmaišome baltymus, kol masė pasidaro vientisa ir išlieka puri. Sudedame putėsius į indus, kuriuose tieksime ir keletai valandų statome į šaldytuvą.

Skanaus :)
P.S. kad nebūtų taip liūdnai šalta...

Saldumas sausainio dugne

Sveiki, Naujieji Metai :) Kaip Jums pirmosios Naujųjų metų dienelės? Tokios žiemiškos, ar ne (šypt)? Ar jau statėte sniego senį (šypt)? Ne? O aš svajose jų visą armiją nulipdžiau, ot... :) Žiema be sniego dar nieko, bet su lietumi ir uraganiniais vėjais, besibeldžiančiais tiesiai į šiltų namų langus, man kelia nerimą... Dabar nerimastingai tūnau namie, nes turiu šūsnį laisvo laiko. Taip seniai svajojau pailsėti, nieko neveikti, bet kai pagaliau pradėjo šis noras pildytis, supratau, kad geriau jau daug veikti... Taigi, čia ir prasideda kova su nuobodulio, tinginiavimo ir nerimo demonais. 
Bent jau nerimą geriausiai nokautuoja kas? Saldumynai, kaip žinia :) Ir ypač tie su šokoladu. O kai sukremti keletą šokoladinių sausainių, net ir lietinga diena neatrodo tokia ilga ir niūri...

Šituos sausainius galiu pavadinti anų, prieš akimirką dar buvusių, metų pabaigos favoritais ir apskritai vienais skaniausių mano išbandytų. Jų receptą radau čia.

Sausainiai su šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis

150 g sviesto
50 g tamsaus šokolado
sauja džiovintų spanguolių (galite dėti kitokių mėgstamų džiovintų vaisių arba smulkintų riešutų)
150 g rudojo cukraus (šį kartą naudojau Molasos cukrų)
50 g paprasto balto cukraus
1 visas kiaušinis ir 1 trynys
225 g miltų
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą ir vis pamaišydami kaitiname, kol sviesto spalva pasikeičia į švelniai rudą. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame gerai atvėsti. Peiliu susmulkiname šokoladą. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Įkaitiname orkaitę ir išklojame kepimo skardą 2 sluoksniais kepimo popieriaus.

Kol sviestas vėsta, sumaišome visa cukrų su kiaušiniu ir tryniu. Plakame, kol masė pasidaro puri, o cukrus beveik ištirpsta. Supilame atvėsusį sviestą, dar paplakame apie 2 min. Tada įsijojame miltus su kepimo milteliais ir maišome viską, kol gaunasi vientisa tešla. Galiausiai suberiame džiovintas spanguoles ir šokoladą. Kartelį permaišę formuojame sausainius ant kepimo skardos. Triukas su šaukštais formuoti tešlos rutuliukus (taip siūlo daryti recepto autorė Nicky), be to, man tešla išėjo minkšta, todėl susukau tešlos dešrą ir 30 minučių padėjau į šaldytuvą. Tada sustingusią tešlą supjausčiau peiliu.

Vidutinio karštumo orkaitėje sausainius kepame apie 12 min arba kol apačia švelniai paruduoja, o viršus lieka šiek tiek minkštas.

Aišku, mano sausainiai išėjo ne tobulos formos kaip originale, tačiau skonis tikrai nenukentėjo.

Skanaus :)

Originalus receptas tinklaraštyje Delicious days

Quiche su porais

Pagaliau sninga... Nors ir šlapuma, bet vis sniegas, baltas, mielas, taip pasiilgtas. Gal ir būtų jėga gyventi ten, kur nuolat šilta, bet visgi žiema yra gerai. Gali susisukusi į šiltą antklodę gerti arbatą (arba balintą kavą) ir niūniuoti apie vasaros atostogas kur nors šiltuose kraštuose arba apie Naujųjų metų sutikimą kitaip ir  kitur nei praeitais metais. 

Malonu regzti  mintis apie geresnį, šviesesnį rytojų... 

O kad gėrio nebūtų per mažai, kepame Quiche - angliškos (nors dabar tradiciškai šis patiekalas atstovauja Prancūzijos virtuvei) kilmės trapios tešlos pyragą. Įdaras - fantazijos reikalas. Galima rinktis vegetariškus produktus, galima dėti žuvies, vištienos ar kitaip bandyti skonius. Aš kepiau su porų-grietinėlės įdaru ir nenusivyliau.

Trapios tešlos pyragas su porais

Tešla:

170 g šalto sviesto,

250 g miltų,

5 šaukštai šalto vandens,

0,5 šaukštelio druskos

Įdaras:

2 nedideli porai (baltoji dalis),

2 šaukštai sviesto,

2 kiaušiniai,

puodelis grietinėlės (250 ml),

sauja tarkuoto fermentinio sūrio,

mėgstamų prieskonių (gali būti čiobreliai, muskato riešutas),

šiek tiek kapotų šviežių petražolių,

druskos ir pipirų pagal skonį

Pirmiausia gaminame tešlą. Ant švaraus stalo beriame miltus, sumaišytus su druska, ant miltų dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir peiliu viską pjaustome, kol susidaro trupiniai, pilame po šaukštą vandens ir rankomis minkome tešlą, kol trupiniai sulimpa į gan vientisą masę. Nereikia, kad tešla būtų tobulai vientisa. Tešlos gumulą suvyniojame į maistinę plėvelę ir mažiausiai 30 minučių paslepiame šaldytuve.

Per tą laiką ruošiame įdarą. Smulkiai susipjaustome porus. Įkaitintoje keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname porus, kol šie suminkštėja. Paruoštus porus perdedame į dubenį, čia pat įmušame kiaušinius, gerai išmaišome ir pilame grietinėlę, beriame tarkuotą sūrį ir prieskonius, padruskiname, papipiriname ir dar kartą sumaišome. 

Įkaitiname orkaitę. Pasiruošiame kepimo indą, traukiame tešlą iš šaldytuvo ir greituoju būdu, bet atsargiai iškočiojame apie 0,5 cm storio "blyną", gražiai išklojame formą, "meistriškai" užlankstome kraštelius, šakute subadome pagrindą ir kišame į orkaitę 20 minučių kol švelniai paruduoja.  

Kai tešla šiek tiek atvėsta, supilame įdarą. Belieka pašauti quiche'ą į orkaitę ir palaukus dar apie 30-40 minučių mėgautis.

Skanaus :)

Gaminta pagal Quiche Aux Poireaux

Apie laimingą vilką su šaukštais

O, tu vilke, debesų kiški ir visokiausi panašūs pasakymai skambėjo galvoje, kai iš knygyno, į kurį vos ne bėgte nubėgau, namo grįžinėjau rankose laikydama ilgai lauktą knygą apie skonį. Džiaugsmas neišpasakytas, o kaip kvepia lapai ką tik atspausdinti - nėra nė ką kalbėti. Taigi, ne liežuviu ir klaviatūra dabar reikia malti, o pulti vartyti, skaityti.

Iš tokios knygos įkvėpimas, jaučiu, pats ateina net neprašytas :)

Monika Agl foto

Sriubinė šiluma

Vis labiau vėstantys orai man vis primena, koks gėris yra dubenėlis karštos sriubos. Kokia ji bebūtų - kreminė, tiršta, trinta, netrinta, su daržovėmis ar kruopomis ir t.t. - sriubytė padeda ne tik sušilti pasibasčius rudens takais, bet ir padeda atgauti jėgas.
Kažkada maniau, kad sriuba - sudėtingas dalykas, bet vis dažniau įsitikinu, kad taip nėra, o fantazijai ribų čia taip pat nėra (o gal yra?).
Na, o kol improvizuoti virtuvėje nėra tiek daug drąsos, pasiknisame po sukauptus receptus, primerkiame akį ir gaminame tokią įdomaus skonio trintą sriubą, kurioje pirmuoju smuiku griežia kalafijorai.

Keptų kalafijorų sriuba

nedidelis kalafijoras,
2 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
0,5 l sultinio (gali būti ir daugiau, ir mažiau, priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubelę mėgstate),
druskos, pipirų
keletas šaukštų aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.

Kalafijorą nuplauname, nupjaustome arba nulaužome viršūnėles ir beriame jas į kepimo skardą. Apšlakstome kalafijorus aliejumi ir šauname į orkaitę. Kepame vis pamaišydami, kol kalafijorai šiek tiek paskrunda.

Per tą laiką, kol kepa daržovė(s), susmulkiname česnaką ir svogūną, pakepiname abu keptuvėje ir perdedame į sriubos puodą.

Pasiskrudinusius kalafijorus verčiame į puodą su svogūnu ir česnaku, užpilame sultiniu, įberiame druskos ir pipirų ir paverdame keletą minučių. Belieka paskanauti, ar kokio prieskoniuko netrūksta ir galiausiai viską gražiai sutrinti.

Galima į šitą sriubą berti ir fermentinio sūrio. Čia jau skonio reikalas.

Skanaus :)