Sriubinė šiluma

Vis labiau vėstantys orai man vis primena, koks gėris yra dubenėlis karštos sriubos. Kokia ji bebūtų - kreminė, tiršta, trinta, netrinta, su daržovėmis ar kruopomis ir t.t. - sriubytė padeda ne tik sušilti pasibasčius rudens takais, bet ir padeda atgauti jėgas.
Kažkada maniau, kad sriuba - sudėtingas dalykas, bet vis dažniau įsitikinu, kad taip nėra, o fantazijai ribų čia taip pat nėra (o gal yra?).
Na, o kol improvizuoti virtuvėje nėra tiek daug drąsos, pasiknisame po sukauptus receptus, primerkiame akį ir gaminame tokią įdomaus skonio trintą sriubą, kurioje pirmuoju smuiku griežia kalafijorai.

Keptų kalafijorų sriuba

nedidelis kalafijoras,
2 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
0,5 l sultinio (gali būti ir daugiau, ir mažiau, priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubelę mėgstate),
druskos, pipirų
keletas šaukštų aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.

Kalafijorą nuplauname, nupjaustome arba nulaužome viršūnėles ir beriame jas į kepimo skardą. Apšlakstome kalafijorus aliejumi ir šauname į orkaitę. Kepame vis pamaišydami, kol kalafijorai šiek tiek paskrunda.

Per tą laiką, kol kepa daržovė(s), susmulkiname česnaką ir svogūną, pakepiname abu keptuvėje ir perdedame į sriubos puodą.

Pasiskrudinusius kalafijorus verčiame į puodą su svogūnu ir česnaku, užpilame sultiniu, įberiame druskos ir pipirų ir paverdame keletą minučių. Belieka paskanauti, ar kokio prieskoniuko netrūksta ir galiausiai viską gražiai sutrinti.

Galima į šitą sriubą berti ir fermentinio sūrio. Čia jau skonio reikalas.

Skanaus :)

Laukiam labai laukiam

Anonsuose jau pasirodęs, greitai lentynose atsidursiantis "Skonio žinynas" - Issu sistemoje. O jau kaip laukiame, kada galėsim paimti į rankas... sunku net apsakyti. Kaip ir vargiai galėčiau apibūdinti, kaip labai džiaugiuosi Žaidimų aikštelės esmine žaidėja :) ir, manau, daugelio maisto blogerių ir jiems prijaučiančiųjų įkvėpėja Egle. Dideliausias ačiū jai, kad pagaliau šis skonio pagrindų žinynas pasieks mus lietuvių kalba. Tikriausiai tai paskatins net nemėgstančius eksperimentų virtuvėje imti ir išbandyti šį bei tą neįprasto.

Įkvėpimas jau čia pat...

Foto iš leidykla.vaga.lt

Skanaus skaitymo :)

Žaluma lėkštėje

Žaliasis judėjimas plinta Lietuvoje. Nuo knygynų lentynų šluojama reta literatūra apie vadinamąjį žaliavalgiškumą, skubama atsisakyti mėsos, neva misdami vien žaliu maistu gausime pakankamai mums gyvybiškai svarbių medžiagų. Gal tai tiesiog mada, o gal iš tiesų teisingas kelias - spręsti tiek, kurie pasiryžo eiti "žaliuoju" keliu. Ne reta močiutė iš tokiu radikalių minčių tik pasijuoktų ir numotų ranka, sakydama, kad čia tik dabartinių laikų "išmislas" ir ji būtų teisi. Žinoma, kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi, ką valgyti ir ko ne. Aš pritariu tiems, kurie mano, kad maitintis žaliavalgiškai - tas pats, kas nuolatos valgyti tik garnyrą.
Aišku, būna dienų, kai tik žalėsių ir norisi, be jokių mėsų, bulvių ar kitokių priedų :) Taigi, jūsų dėmesiui itin paprastos ir lengvos gardžiosios salotos su vynuogėmis ir svogūnais :)

Salotos su vynuogėmis

gūželis salotų,

sauja žalių ir mėlynų vynuogių perpjautų per pusę,

nedidelis svogūnas, pjaustytas pusžiedžiais,

alyvuogių aliejaus,

pipirų,

druskos,

balto vyno acto,

50-100 g kietesnio fermentinio sūrio

Supjaustytus svogūnus apšlakstome vyno actu, pagniaužome rankomisir paliekame kelioms minutėms pasimarinuoti. Nuplauname ir nusausiname salotas, suplėšome jas į lėkštę, ant jų beriame smulkintas vynuoges, pasimarinavusius svogūnus. Padažui sumaišome šlakelį balto vyno acto, 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir pipirų. Paruoštu padažu apšlakstome salotas. Pabaigai užtarkuojame fermentinio sūrio.

Skanaus :)

Recepto šaltinis: J. Vysockajos "Valgome namie"

Vakarienei po ilgos darbo dienos

Kai tenka darbuotis iki vėlaus vakaro, grįžus namolio nelabai ir norisi pulti prie puodų ir ką nors virti, čirškinti, maišyti ir kitaip ilgai gaminti, todėl šie sumuštiniai man vis tampa išsigelbėjimu - greita ir skanu. taip, nieko originalaus ir ypatingai įdomaus, bet kai kartais iš didelio noro sumeistrauti ką nors tokio, lieki prie paprasčiausio patiekalo. Gal taip ir geriau - juk genialu tas, kas paprasta.

Skaniausi kepti sumuštiniai

 kelios riekės forminio arba paprasto batono,
keletas gabalėlių virto kumpio arba elementarios daktariškos dešros,
1 pomidoras,
1 mažas arba pusė didesnio svogūno,
žiupsnelis maltos saldžios paprikos,
druskos ir pipirų pagal skonį,
1-2 šaukštai majonezo,
sauja tarkuoto fermentinio sūrio,
šakelė šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų

Įkaitiname orkaitę, folija ar kepimo popieriumi išklojame kepimo skardą.
Kubeliais supjaustome kumpį arba dešrą, svogūnus, pomidorą, dubenyje sumaišome su majonezu ir prieskoniais, smulkintomis žolelėmis. Dedame po šaukštą masės ant batono riekės, ant viršaus pabarstome tarkuoto fermentinio sūrio ir šauname į įkaitintą orkaitę kelioms minutėms kol sūris gražiai išsilydo.

Skanaus :)

Sveikas, rudenie

Taip, labai ne laiku sveikinuosi su rudeniu, ar ne? Juk jau rugsėjo pabaiga, bet kažkaip tik dabar imu jausti tikrą rudenį - medžių lapai vis labiau ir labiau ruduoja, rasa ant žolės iškyla vis didesnė, saulė šviečia taip jaukiai, kaip gali šviesti tik rudenį. Brendi per lapų jūrą ir svajoji apie didelį puodelį karštos arbatos, pagardintos šaukšteliu saldžios uogienės.
Kažkas skrenda į svečias šalis paklaidžioti po didelius miestus, kažkas po ilgų atostogų grįžta prie senų, bet mielų užsiėmimų, kažkas tiesiog sliūkina į virtuvę ir kaičia puodą uogienės.
Šiemet išsiviriau kaip niekad daug rūšių uogienių - net 4 :) Žinoma, tik po kelis stiklainiukus, nes tai veikiau buvo eksperimentas nei bandymas nuguldyti lentynas įvairiausiais skanėstais visai žiemai ar net kelioms, kaip atsitikdavo mamai ar močiutei. Stumdai tuos stiklainiukus su mėlynėmis ar avietėmis pirmyn atgal, taip praeina vienas, du sezonai, o tu vis niekaip negali jų išvalgyti. Taigi, panaršiusi radau labai universalų uogienės (arba džemo) receptą, pagal kurį ir viriau slyvų, aviečių ir kriaušių bei moliūgų uogienes. Ketvirtoji buvo didžiausias išbandymas - uogiene paversti pomidorus :)
Labiausiai pavykusia laikau slyvų uogienę su levandų natomis. Taigi jos receptu ir dalinuosi šį kartą.

Slyvų džemas su levandų natomis

1 kg kietesnių slyvų,
0,5 kg cukraus,
1 citrinos žievelė ir sultys,
nepilnas šaukštelis džiovintų levandų

Foto M. Aglinskaitės

Slyvas nuplauname, nusausiname, pašaliname kauliukus. Dedame vaisius į puodą, kuriame virsime džemą, supilame cukrų, užtarkuojame citrinos žievelę ir išspaudžiame sultis. Užkaičiame ir verdame ant silpnos ugnies vis pamaišydami mediniu šaukštu, kad neprisviltų. Levandas beriame į skiautę marlės ir iš jos padarome ryšulėlį, kad levandos neišbyrėtų. Šį ryšulėlį dedame į verdančią masę. Taip levandos atiduos džemui savo aromatą, o skanėste nebus palaidų žiedelių.
Kai masė nuo šaukšto ne bėga, bet drimba, vadinasi džemas jau išviręs. Išgriebiame levandų ryšelį. Belieka jį išpilstyti į sterilius pakaitintus stiklainius ir užsukti steriliais dangteliais. Žinoma, jei nesiruošiate ugdyti kantrybės ir laukti, kol stiklainiukas gardėsio pastovės vėsiai ir tamsiai kurį laiką, džemą galite pilti į dubenį ir mėgautis iš karto kai tik pravės.

Foto M. Aglinskaitės

P. S. visą šperą, kaip, su kuo virti uogienes, galite rasti čia. Puikus "tutorial" (pamokymas) uogienių virėjams mėgėjams eksperimentatoriams, o gal ir profesionalams :)

Daržovių sriuba su trijų skonių makaronais

Kažkada maniau, jog virti sriubas - didelis, sudėtingas ir varginantis procesas, tačiau kaip pastebiu, sriubos dabar mūsų namuose yra kone populiariausias valgis. Ypač tai pasakytina apie tirštas, klampias, trintas sriubas. Jos maloniai nuteikia ne tik gomurį, bet net ir sielą - taip jauku pasidaro išlapnojus dubenį kitą šiltos sriubytės.
Sriuba su makaronais, išbrinkusiais dideliais, morkomis ir skaidriu naminiu vištienos sultiniu - ta, kurią geriausiai atsimenu ruošiamą mamos. Dar, žinoma, barščiai. Na, o virti trintas sriubas mama neturėjo mados. Turbūt čia dėl to, kad apskritai lietuvių virtuvė visokiausiomis tirštsriubėmis nepasižymi. Dabar, kai vos ne kiekvienos šeimininkės rankose burzgia plakikliai, smulkintuvai ir trintuvės - tiršta sriuba tapo tokia populiari. Ne išimtis ir aš - skaniausia ir maloniausia man būtent tokia. Paprastai jei sriubą sutrinu, nieko į ją nebededu, o šįkart pasinaudojau "Virtuvė. Nuo... Iki..." receptu ir daržovienę paįvairinau makaronais ir dar ne bet kokiais, o trijų skonių. Tokius mandrus makaronus tik pamačiusi griebiau naujojoje skanėstų parduotuvėje - vyninėje "Gurmė". Trys skoniai - trys spalvos: makaronai su pomidorais, su špinatais ir natūralūs be priedų. Įdomios formos makaronai, atkeliavę iš tiesiai iš Italijos. Žinoma, jų skonis labiau atsiskleidžia, jei daugiau su niekuo jų nemaišai, tačiau šioje sriuboje jie puikiai tiko.

Trinta daržovių sriuba su makaronais

5 nedidelės bulvės,
1 smulkiai pjaustytas svogūnas,
1 didesnė morka,
1- 2 skiltelės česnako,
750 ml daržovių arba vištienos sultinio,
aliejaus,
druskos,
šviežiai maltų pipirų,
sauja smulkesnių makaronų,

Bulves ir morkas nuskutame ir supjaustome kubeliais. Įkaitintame aliejuje keptuvėje pakepiname smulkintus svogūnus ir česnakus. Suberiame bulves ir morkas, trumpai pakepiname. Perdedame viską į puodą, užpilame sultiniu, užverdame ir paverdame, kol suminkštėja daržovės.
Per tą laiką pagal instrukcijas išverdame makaronus ir juos nukošiame.
kai daržovės jau išvirę, sutriname puodo turinį trintuvu. Pagardiname druska, pipirais ir įmaišome į sriubą virtus makaronus.


Skanaus :)

Šaltinis "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 8 (27)

Jei dabar būtų Kalėdos

Jei dabar būtų Kalėdos, senio besmegenio, oi, tai yra Senio Šalčio, paprašyčiau trupučio daugiau laisvo laiko, naujo kompiuterio ir spyrio į ..., kad pagaliau susiimčiau ir skirčiau daugiau dėmesio Vilko nasrams, kaip kai kurie vadina šitą receptų rinkinėlį... Aišku, nereikia varyti Dievo į medį, o pačiai susikaupti ir gaminti :) net, jei orkaitė nekepa taip, kaip reikia...
Čia mat tokios bulvytės, kurių receptą nusižiūrėjau jau senokai,  bet tik dabar išbandžiau. Visai neblogas garnyras, su subtilia citrinos užuomina.

Keptos suspaustos bulvės su citrininiu sviestu

10 vidutinių bulvių,
100 g kambario temperatūros sviesto,
vienos citrinos tarkuota žievelė,
druska, pipirai
žalumynai (pvz., petražolės)

Bulves švariai nuplauname ir su lupynomis verdame pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Nukošiame. Įkaitiname orkaitę.  Sviestą dubenėlyje sumaišome su druska, pirirais ir citrinos žievele. Kepimo skardą išklojame folija ir sudedame virtas šiek tiek atvėsusias bulves. Šakute arba grūstuve kiekvieną bulvė šiek tiek suspaudžiame (tik labai atsargiai, kad nepažirtų trupiniais). Ant kiekvienos bulvės uždedame po šaukšelį ar šiek tiek daugiau prieskoniuoto sviesto ir šauname skardą į karštą orkaitę. Kepame tol, kol bulvės apskrunda.

Skanaus :) Kitą kartą būtinai į sviestą įmaišysiu česnako, nes kažkaip šįkart pamiršau, nors originaliame recepte jis įtrauktas. Reikės pabandyti ir su apelsino žievele.

Šaltinis: Kayotic Kitchen