Vilko šaukštai

Kuminais dvelkianti sriuba

2012-02-06T06:05:00.000-08:00

Ar galite patikėti, kad mažiau nei po mėnesio bus pavasaris? Ne, nes dabar taip šalta? Na, tai kas... šaltis praeis, sniegas nutirps, kailinukus vėl grūsim kuo giliau į spintą ir pamiršim veriantį speigą. Bet kol kas tenka šildytis ir vienas patikimiausių būdų - dubenėlis šiltos skanios sriubos. O jei ji pagardinta trupučiu aitrumo, dar šauniau... Su kiekvienu tokio gėrio šaukštu į namus grįžta harmonija :) Budistų vienuolis Thich Nhat Hanh yra pasakęs, kad arbatą reikia gerti lėtai, tarsi tai būtų pasaulio ašis, neskubant į ateitį. Perfrazuojant galima tą patį tarti ir apie jaukias sriubas žiemą - mėgaukimės lėtai ir tikrai. O ateitis pati atkeliaus...

Trinta žirnių sriuba su kuminais

3 stiklinės per naktį mirkytų žirnių,
vidutinis svogūnas,
morka,
ekologiško sultinio kubelis,
apie 1,5 l vandens

0,5 šaukštelio kumino,
šaukštas sviesto,
druskos ir pipirų

Sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome svogūną ir viską pakepiname svieste kartu su kuminu. Kai daržovės suminkštėja, dedame nukoštus žirnius, sultinio kubelį ir užpilame vandeniu. Paskaninkite druska ir pipirais ir užvirkite. Kai žirniai suminkštės ir truputį pasileis, nukelkite nuo ugnies ir sriubą sutrinkite elektriniu trintuvu. Jei per tiršta, pilkite dar karšto vandens ir pakaitinkite iki užvirimo.

Skanaus :)

Po pusiaužiemio pavasario link

2012-02-01T10:59:00.000-08:00

Vasaris. Jau vasaris. Kai dar nosį kanda speigas, kai virdulys vis kaičiamas, kai vis garuoja arbata... Kai taip ilgu ir noris šokolado... Kažkodėl... Kai sąžinė vis prikiša, kad seniai čia lankytasi ir dalintasi virtuviniais nuotykiais. Gaila, bet kad ir tų nuotykių nebuvo... Belieka tikėti, kad įkvėpimas pavasario link aplankys dažniau ir ilgiau užsibus. Kad būtų saldžiau laukt žiemos atsitraukimo, tirpiname šokoladą ir ruošiame šokoladinį deserčioką.
Ir sumąstyk tu man tiek daug puraus daikto, lietuviškai vadinamo putėsiais (angl. mousse) receptų... Ir vėl dilema - kurį griebti, kaip čia neapsikrovus visos virtuvės (kaip dažniausiai atsitinka), oj oj... Ogi paprastai - vieną kartą bandyti vienaip, kitą kartą - kitaip... Jau numatytas kitas kartas, o šiandien išbandytas E. David (kulinarijos pasaulio veikėjos) receptas, pagirtas ne viename maisto bloge. Tad, pabaigiame arbatėlę (100-ąjį puodelį) ir prie darbo (t.y. malonumo).

Šokoladiniai putėsiai

2 mažiems vilkams :)

2 kambario temperatūros kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų),
60 g gero juodojo šokolado (70 % kakavos),
2 šaukštų (arba pagal skonį) cukraus

Dubenėlyje ant garų (svarbu, kad dubenėlis neliestų verdančio vandens) ištirpiname šokoladą. Nukeliame ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Su žiupsneliu druskos iki standumo išplakame baltymus, įmaišome ir cukrų. Atvėsusį šokoladą maišome su tryniais. Atsargiai, po dalį, įmaišome baltymus, kol masė pasidaro vientisa ir išlieka puri. Sudedame putėsius į indus, kuriuose tieksime ir keletai valandų statome į šaldytuvą.

Skanaus :)
P.S. kad nebūtų taip liūdnai šalta...

Saldumas sausainio dugne

2012-01-05T04:43:00.000-08:00

Sveiki, Naujieji Metai :) Kaip Jums pirmosios Naujųjų metų dienelės? Tokios žiemiškos, ar ne (šypt)? Ar jau statėte sniego senį (šypt)? Ne? O aš svajose jų visą armiją nulipdžiau, ot... :) Žiema be sniego dar nieko, bet su lietumi ir uraganiniais vėjais, besibeldžiančiais tiesiai į šiltų namų langus, man kelia nerimą... Dabar nerimastingai tūnau namie, nes turiu šūsnį laisvo laiko. Taip seniai svajojau pailsėti, nieko neveikti, bet kai pagaliau pradėjo šis noras pildytis, supratau, kad geriau jau daug veikti... Taigi, čia ir prasideda kova su nuobodulio, tinginiavimo ir nerimo demonais.
Bent jau nerimą geriausiai nokautuoja kas? Saldumynai, kaip žinia :) Ir ypač tie su šokoladu. O kai sukremti keletą šokoladinių sausainių, net ir lietinga diena neatrodo tokia ilga ir niūri...

Šituos sausainius galiu pavadinti anų, prieš akimirką dar buvusių, metų pabaigos favoritais ir apskritai vienais skaniausių mano išbandytų. Jų receptą radau čia.

Sausainiai su šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis

150 g sviesto
50 g tamsaus šokolado
sauja džiovintų spanguolių (galite dėti kitokių mėgstamų džiovintų vaisių arba smulkintų riešutų)
150 g rudojo cukraus (šį kartą naudojau Molasos cukrų)
50 g paprasto balto cukraus
1 visas kiaušinis ir 1 trynys
225 g miltų
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą ir vis pamaišydami kaitiname, kol sviesto spalva pasikeičia į švelniai rudą. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame gerai atvėsti. Peiliu susmulkiname šokoladą. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Įkaitiname orkaitę ir išklojame kepimo skardą 2 sluoksniais kepimo popieriaus.

Kol sviestas vėsta, sumaišome visa cukrų su kiaušiniu ir tryniu. Plakame, kol masė pasidaro puri, o cukrus beveik ištirpsta. Supilame atvėsusį sviestą, dar paplakame apie 2 min. Tada įsijojame miltus su kepimo milteliais ir maišome viską, kol gaunasi vientisa tešla. Galiausiai suberiame džiovintas spanguoles ir šokoladą. Kartelį permaišę formuojame sausainius ant kepimo skardos. Triukas su šaukštais formuoti tešlos rutuliukus (taip siūlo daryti recepto autorė Nicky), be to, man tešla išėjo minkšta, todėl susukau tešlos dešrą ir 30 minučių padėjau į šaldytuvą. Tada sustingusią tešlą supjausčiau peiliu.

Vidutinio karštumo orkaitėje sausainius kepame apie 12 min arba kol apačia švelniai paruduoja, o viršus lieka šiek tiek minkštas.

Aišku, mano sausainiai išėjo ne tobulos formos kaip originale, tačiau skonis tikrai nenukentėjo.

Skanaus :)

Originalus receptas tinklaraštyje Delicious days

Quiche su porais

2011-12-09T05:10:00.000-08:00

Pagaliau sninga... Nors ir šlapuma, bet vis sniegas, baltas, mielas, taip pasiilgtas. Gal ir būtų jėga gyventi ten, kur nuolat šilta, bet visgi žiema yra gerai. Gali susisukusi į šiltą antklodę gerti arbatą (arba balintą kavą) ir niūniuoti apie vasaros atostogas kur nors šiltuose kraštuose arba apie Naujųjų metų sutikimą kitaip ir kitur nei praeitais metais.

Malonu regzti mintis apie geresnį, šviesesnį rytojų...

O kad gėrio nebūtų per mažai, kepame Quiche - angliškos (nors dabar tradiciškai šis patiekalas atstovauja Prancūzijos virtuvei) kilmės trapios tešlos pyragą. Įdaras - fantazijos reikalas. Galima rinktis vegetariškus produktus, galima dėti žuvies, vištienos ar kitaip bandyti skonius. Aš kepiau su porų-grietinėlės įdaru ir nenusivyliau.

Trapios tešlos pyragas su porais

Tešla:

170 g šalto sviesto,

250 g miltų,

5 šaukštai šalto vandens,

0,5 šaukštelio druskos

Įdaras:

2 nedideli porai (baltoji dalis),

2 šaukštai sviesto,

2 kiaušiniai,

puodelis grietinėlės (250 ml),

sauja tarkuoto fermentinio sūrio,

mėgstamų prieskonių (gali būti čiobreliai, muskato riešutas),

šiek tiek kapotų šviežių petražolių,

druskos ir pipirų pagal skonį

Pirmiausia gaminame tešlą. Ant švaraus stalo beriame miltus, sumaišytus su druska, ant miltų dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir peiliu viską pjaustome, kol susidaro trupiniai, pilame po šaukštą vandens ir rankomis minkome tešlą, kol trupiniai sulimpa į gan vientisą masę. Nereikia, kad tešla būtų tobulai vientisa. Tešlos gumulą suvyniojame į maistinę plėvelę ir mažiausiai 30 minučių paslepiame šaldytuve.

Per tą laiką ruošiame įdarą. Smulkiai susipjaustome porus. Įkaitintoje keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname porus, kol šie suminkštėja. Paruoštus porus perdedame į dubenį, čia pat įmušame kiaušinius, gerai išmaišome ir pilame grietinėlę, beriame tarkuotą sūrį ir prieskonius, padruskiname, papipiriname ir dar kartą sumaišome.

Įkaitiname orkaitę. Pasiruošiame kepimo indą, traukiame tešlą iš šaldytuvo ir greituoju būdu, bet atsargiai iškočiojame apie 0,5 cm storio "blyną", gražiai išklojame formą, "meistriškai" užlankstome kraštelius, šakute subadome pagrindą ir kišame į orkaitę 20 minučių kol švelniai paruduoja.

Kai tešla šiek tiek atvėsta, supilame įdarą. Belieka pašauti quiche'ą į orkaitę ir palaukus dar apie 30-40 minučių mėgautis.

Skanaus :)

Gaminta pagal Quiche Aux Poireaux

Pusryčiams :)

2011-11-10T03:34:00.000-08:00

Jau senokai išbandyta, tik niekaip į blogą nepatekusi Neringos kreminė varškytė, kuriai daug komentarų nereikia. Receptas paprastas kaip du kart du, o ką prie jos pasirinkti - kiekvieno fantazijos ir skonio reikalas. Taigi dalinuosi:

Saujai kreminės varškės prireiks:

1 litro kefyro (popierinėje pakuotėje)
skiautės marlės

Kefyrą metame kokiai parai ar daugiau į šaldiklį. Praėjus parai (ar vėliau, jei kitaip nepavyksta :)) traukiame šaldyto kefyro gabalą, nuplėšiame popierinę pakuotę ir suvyniojame šį ledo luitą į marlę. Ryšulį kabiname virš indo, į kurį kefyras nusivarvės ir laukiame kokias 12 valandų. Po šitiek laiko marlėje bus likusi tik kreminė varškytę, kurią gražiai iškrapštome ir valgome, kaip patinka - su uogiene, duona ar tiesiog vieną.

Skanaus :)

Apie laimingą vilką su šaukštais

2011-11-07T06:46:00.000-08:00

O, tu vilke, debesų kiški ir visokiausi panašūs pasakymai skambėjo galvoje, kai iš knygyno, į kurį vos ne bėgte nubėgau, namo grįžinėjau rankose laikydama ilgai lauktą knygą apie skonį. Džiaugsmas neišpasakytas, o kaip kvepia lapai ką tik atspausdinti - nėra nė ką kalbėti. Taigi, ne liežuviu ir klaviatūra dabar reikia malti, o pulti vartyti, skaityti.

Iš tokios knygos įkvėpimas, jaučiu, pats ateina net neprašytas :)

Monika Agl foto

Sriubinė šiluma

2011-11-04T13:34:00.000-07:00

Vis labiau vėstantys orai man vis primena, koks gėris yra dubenėlis karštos sriubos. Kokia ji bebūtų - kreminė, tiršta, trinta, netrinta, su daržovėmis ar kruopomis ir t.t. - sriubytė padeda ne tik sušilti pasibasčius rudens takais, bet ir padeda atgauti jėgas.
Kažkada maniau, kad sriuba - sudėtingas dalykas, bet vis dažniau įsitikinu, kad taip nėra, o fantazijai ribų čia taip pat nėra (o gal yra?).
Na, o kol improvizuoti virtuvėje nėra tiek daug drąsos, pasiknisame po sukauptus receptus, primerkiame akį ir gaminame tokią įdomaus skonio trintą sriubą, kurioje pirmuoju smuiku griežia kalafijorai.

Keptų kalafijorų sriuba

nedidelis kalafijoras,
2 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
0,5 l sultinio (gali būti ir daugiau, ir mažiau, priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubelę mėgstate),
druskos, pipirų
keletas šaukštų aliejaus

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.

Kalafijorą nuplauname, nupjaustome arba nulaužome viršūnėles ir beriame jas į kepimo skardą. Apšlakstome kalafijorus aliejumi ir šauname į orkaitę. Kepame vis pamaišydami, kol kalafijorai šiek tiek paskrunda.

Per tą laiką, kol kepa daržovė(s), susmulkiname česnaką ir svogūną, pakepiname abu keptuvėje ir perdedame į sriubos puodą.

Pasiskrudinusius kalafijorus verčiame į puodą su svogūnu ir česnaku, užpilame sultiniu, įberiame druskos ir pipirų ir paverdame keletą minučių. Belieka paskanauti, ar kokio prieskoniuko netrūksta ir galiausiai viską gražiai sutrinti.

Galima į šitą sriubą berti ir fermentinio sūrio. Čia jau skonio reikalas.

Skanaus :)

Laukiam labai laukiam

2011-10-21T04:08:00.000-07:00

Anonsuose jau pasirodęs, greitai lentynose atsidursiantis "Skonio žinynas" - Issu sistemoje. O jau kaip laukiame, kada galėsim paimti į rankas... sunku net apsakyti. Kaip ir vargiai galėčiau apibūdinti, kaip labai džiaugiuosi Žaidimų aikštelės esmine žaidėja :) ir, manau, daugelio maisto blogerių ir jiems prijaučiančiųjų įkvėpėja Egle. Dideliausias ačiū jai, kad pagaliau šis skonio pagrindų žinynas pasieks mus lietuvių kalba. Tikriausiai tai paskatins net nemėgstančius eksperimentų virtuvėje imti ir išbandyti šį bei tą neįprasto.

Įkvėpimas jau čia pat...

Foto iš leidykla.vaga.lt

Skanaus skaitymo :)

Žaluma lėkštėje

2011-10-18T01:39:00.000-07:00

Žaliasis judėjimas plinta Lietuvoje. Nuo knygynų lentynų šluojama reta literatūra apie vadinamąjį žaliavalgiškumą, skubama atsisakyti mėsos, neva misdami vien žaliu maistu gausime pakankamai mums gyvybiškai svarbių medžiagų. Gal tai tiesiog mada, o gal iš tiesų teisingas kelias - spręsti tiek, kurie pasiryžo eiti "žaliuoju" keliu. Ne reta močiutė iš tokiu radikalių minčių tik pasijuoktų ir numotų ranka, sakydama, kad čia tik dabartinių laikų "išmislas" ir ji būtų teisi. Žinoma, kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi, ką valgyti ir ko ne. Aš pritariu tiems, kurie mano, kad maitintis žaliavalgiškai - tas pats, kas nuolatos valgyti tik garnyrą.
Aišku, būna dienų, kai tik žalėsių ir norisi, be jokių mėsų, bulvių ar kitokių priedų :) Taigi, jūsų dėmesiui itin paprastos ir lengvos gardžiosios salotos su vynuogėmis ir svogūnais :)

Salotos su vynuogėmis

gūželis salotų,

sauja žalių ir mėlynų vynuogių perpjautų per pusę,

nedidelis svogūnas, pjaustytas pusžiedžiais,

alyvuogių aliejaus,

pipirų,

druskos,

balto vyno acto,

50-100 g kietesnio fermentinio sūrio

Supjaustytus svogūnus apšlakstome vyno actu, pagniaužome rankomisir paliekame kelioms minutėms pasimarinuoti. Nuplauname ir nusausiname salotas, suplėšome jas į lėkštę, ant jų beriame smulkintas vynuoges, pasimarinavusius svogūnus. Padažui sumaišome šlakelį balto vyno acto, 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir pipirų. Paruoštu padažu apšlakstome salotas. Pabaigai užtarkuojame fermentinio sūrio.

Skanaus :)

Recepto šaltinis: J. Vysockajos "Valgome namie"

Vakarienei po ilgos darbo dienos

2011-10-10T03:59:00.000-07:00

Kai tenka darbuotis iki vėlaus vakaro, grįžus namolio nelabai ir norisi pulti prie puodų ir ką nors virti, čirškinti, maišyti ir kitaip ilgai gaminti, todėl šie sumuštiniai man vis tampa išsigelbėjimu - greita ir skanu. taip, nieko originalaus ir ypatingai įdomaus, bet kai kartais iš didelio noro sumeistrauti ką nors tokio, lieki prie paprasčiausio patiekalo. Gal taip ir geriau - juk genialu tas, kas paprasta.

Skaniausi kepti sumuštiniai

kelios riekės forminio arba paprasto batono,
keletas gabalėlių virto kumpio arba elementarios daktariškos dešros,
1 pomidoras,
1 mažas arba pusė didesnio svogūno,
žiupsnelis maltos saldžios paprikos,
druskos ir pipirų pagal skonį,
1-2 šaukštai majonezo,
sauja tarkuoto fermentinio sūrio,
šakelė šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų

Įkaitiname orkaitę, folija ar kepimo popieriumi išklojame kepimo skardą.
Kubeliais supjaustome kumpį arba dešrą, svogūnus, pomidorą, dubenyje sumaišome su majonezu ir prieskoniais, smulkintomis žolelėmis. Dedame po šaukštą masės ant batono riekės, ant viršaus pabarstome tarkuoto fermentinio sūrio ir šauname į įkaitintą orkaitę kelioms minutėms kol sūris gražiai išsilydo.

Skanaus :)

Sveikas, rudenie

2011-09-27T00:51:00.000-07:00

Taip, labai ne laiku sveikinuosi su rudeniu, ar ne? Juk jau rugsėjo pabaiga, bet kažkaip tik dabar imu jausti tikrą rudenį - medžių lapai vis labiau ir labiau ruduoja, rasa ant žolės iškyla vis didesnė, saulė šviečia taip jaukiai, kaip gali šviesti tik rudenį. Brendi per lapų jūrą ir svajoji apie didelį puodelį karštos arbatos, pagardintos šaukšteliu saldžios uogienės.
Kažkas skrenda į svečias šalis paklaidžioti po didelius miestus, kažkas po ilgų atostogų grįžta prie senų, bet mielų užsiėmimų, kažkas tiesiog sliūkina į virtuvę ir kaičia puodą uogienės.
Šiemet išsiviriau kaip niekad daug rūšių uogienių - net 4 :) Žinoma, tik po kelis stiklainiukus, nes tai veikiau buvo eksperimentas nei bandymas nuguldyti lentynas įvairiausiais skanėstais visai žiemai ar net kelioms, kaip atsitikdavo mamai ar močiutei. Stumdai tuos stiklainiukus su mėlynėmis ar avietėmis pirmyn atgal, taip praeina vienas, du sezonai, o tu vis niekaip negali jų išvalgyti. Taigi, panaršiusi radau labai universalų uogienės (arba džemo) receptą, pagal kurį ir viriau slyvų, aviečių ir kriaušių bei moliūgų uogienes. Ketvirtoji buvo didžiausias išbandymas - uogiene paversti pomidorus :)
Labiausiai pavykusia laikau slyvų uogienę su levandų natomis. Taigi jos receptu ir dalinuosi šį kartą.

Slyvų džemas su levandų natomis

1 kg kietesnių slyvų,
0,5 kg cukraus,
1 citrinos žievelė ir sultys,
nepilnas šaukštelis džiovintų levandų

Foto M. Aglinskaitės

Slyvas nuplauname, nusausiname, pašaliname kauliukus. Dedame vaisius į puodą, kuriame virsime džemą, supilame cukrų, užtarkuojame citrinos žievelę ir išspaudžiame sultis. Užkaičiame ir verdame ant silpnos ugnies vis pamaišydami mediniu šaukštu, kad neprisviltų. Levandas beriame į skiautę marlės ir iš jos padarome ryšulėlį, kad levandos neišbyrėtų. Šį ryšulėlį dedame į verdančią masę. Taip levandos atiduos džemui savo aromatą, o skanėste nebus palaidų žiedelių.
Kai masė nuo šaukšto ne bėga, bet drimba, vadinasi džemas jau išviręs. Išgriebiame levandų ryšelį. Belieka jį išpilstyti į sterilius pakaitintus stiklainius ir užsukti steriliais dangteliais. Žinoma, jei nesiruošiate ugdyti kantrybės ir laukti, kol stiklainiukas gardėsio pastovės vėsiai ir tamsiai kurį laiką, džemą galite pilti į dubenį ir mėgautis iš karto kai tik pravės.

Foto M. Aglinskaitės

P. S. visą šperą, kaip, su kuo virti uogienes, galite rasti čia. Puikus "tutorial" (pamokymas) uogienių virėjams mėgėjams eksperimentatoriams, o gal ir profesionalams :)

Daržovių sriuba su trijų skonių makaronais

2011-09-08T05:24:00.000-07:00

Kažkada maniau, jog virti sriubas - didelis, sudėtingas ir varginantis procesas, tačiau kaip pastebiu, sriubos dabar mūsų namuose yra kone populiariausias valgis. Ypač tai pasakytina apie tirštas, klampias, trintas sriubas. Jos maloniai nuteikia ne tik gomurį, bet net ir sielą - taip jauku pasidaro išlapnojus dubenį kitą šiltos sriubytės.
Sriuba su makaronais, išbrinkusiais dideliais, morkomis ir skaidriu naminiu vištienos sultiniu - ta, kurią geriausiai atsimenu ruošiamą mamos. Dar, žinoma, barščiai. Na, o virti trintas sriubas mama neturėjo mados. Turbūt čia dėl to, kad apskritai lietuvių virtuvė visokiausiomis tirštsriubėmis nepasižymi. Dabar, kai vos ne kiekvienos šeimininkės rankose burzgia plakikliai, smulkintuvai ir trintuvės - tiršta sriuba tapo tokia populiari. Ne išimtis ir aš - skaniausia ir maloniausia man būtent tokia. Paprastai jei sriubą sutrinu, nieko į ją nebededu, o šįkart pasinaudojau "Virtuvė. Nuo... Iki..." receptu ir daržovienę paįvairinau makaronais ir dar ne bet kokiais, o trijų skonių. Tokius mandrus makaronus tik pamačiusi griebiau naujojoje skanėstų parduotuvėje - vyninėje "Gurmė". Trys skoniai - trys spalvos: makaronai su pomidorais, su špinatais ir natūralūs be priedų. Įdomios formos makaronai, atkeliavę iš tiesiai iš Italijos. Žinoma, jų skonis labiau atsiskleidžia, jei daugiau su niekuo jų nemaišai, tačiau šioje sriuboje jie puikiai tiko.

Trinta daržovių sriuba su makaronais

5 nedidelės bulvės,
1 smulkiai pjaustytas svogūnas,
1 didesnė morka,
1- 2 skiltelės česnako,
750 ml daržovių arba vištienos sultinio,
aliejaus,
druskos,
šviežiai maltų pipirų,
sauja smulkesnių makaronų,

Bulves ir morkas nuskutame ir supjaustome kubeliais. Įkaitintame aliejuje keptuvėje pakepiname smulkintus svogūnus ir česnakus. Suberiame bulves ir morkas, trumpai pakepiname. Perdedame viską į puodą, užpilame sultiniu, užverdame ir paverdame, kol suminkštėja daržovės.
Per tą laiką pagal instrukcijas išverdame makaronus ir juos nukošiame.
kai daržovės jau išvirę, sutriname puodo turinį trintuvu. Pagardiname druska, pipirais ir įmaišome į sriubą virtus makaronus.

Skanaus :)

Šaltinis "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr. 8 (27)

Jei dabar būtų Kalėdos

2011-09-04T00:34:00.000-07:00

Jei dabar būtų Kalėdos, senio besmegenio, oi, tai yra Senio Šalčio, paprašyčiau trupučio daugiau laisvo laiko, naujo kompiuterio ir spyrio į ..., kad pagaliau susiimčiau ir skirčiau daugiau dėmesio Vilko nasrams, kaip kai kurie vadina šitą receptų rinkinėlį... Aišku, nereikia varyti Dievo į medį, o pačiai susikaupti ir gaminti :) net, jei orkaitė nekepa taip, kaip reikia...
Čia mat tokios bulvytės, kurių receptą nusižiūrėjau jau senokai, bet tik dabar išbandžiau. Visai neblogas garnyras, su subtilia citrinos užuomina.

Keptos suspaustos bulvės su citrininiu sviestu

10 vidutinių bulvių,
100 g kambario temperatūros sviesto,
vienos citrinos tarkuota žievelė,
druska, pipirai
žalumynai (pvz., petražolės)

Bulves švariai nuplauname ir su lupynomis verdame pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Nukošiame. Įkaitiname orkaitę. Sviestą dubenėlyje sumaišome su druska, pirirais ir citrinos žievele. Kepimo skardą išklojame folija ir sudedame virtas šiek tiek atvėsusias bulves. Šakute arba grūstuve kiekvieną bulvė šiek tiek suspaudžiame (tik labai atsargiai, kad nepažirtų trupiniais). Ant kiekvienos bulvės uždedame po šaukšelį ar šiek tiek daugiau prieskoniuoto sviesto ir šauname skardą į karštą orkaitę. Kepame tol, kol bulvės apskrunda.

Skanaus :) Kitą kartą būtinai į sviestą įmaišysiu česnako, nes kažkaip šįkart pamiršau, nors originaliame recepte jis įtrauktas. Reikės pabandyti ir su apelsino žievele.

Šaltinis: Kayotic Kitchen

Kai lyja...

2011-08-20T12:00:00.000-07:00

Kai lyja, galima tūnoti namuose... Kai lyja, galima sėdėti ant palangės ir gurkšnoti aviečių ar mėtų arbatą... Dar galima sėsti į mašiniuką ir dumti į Blusų festivalį... Pabuvojom, sulijom, tačiau buvo linksma. Paragavom Tų kepėjų meduolių (rekomenduojame, laaabai skanu), įsigijome keletą naudotų daiktelių, grįždami grybavom (aišku, per miškus prieš tai jau tikriausiai buvo perėjusios dzūkų mergos :), nes radom vos dvi ūmėdėles)... Taip prabėgo labai lietingas šeštadienis.

Žaislų turgus ir dėdės Juozo kopėčios

O po miškus pavaikštinėjus, po šlapias pievas pabraidinėjus, norėtųsi šilto ir daržoviško. Paprastas ir lengvas pasirodė toks cukinijų apkepėlis.

Cukinijų ir pomidorų apkepas

pusė didesnės sukinijos arba viena maža,
2 dideli pomidorai,
svogūnas,
2 -3 skiltelės česnako,
nedidukas baklažanas,
sauja kita fermentinio sūrio,
druskos ir pipirų,
čiobrelių, baziliko arba kitokių mėgiamų žolelių,
aliejaus

Nulupame baklažaną, susmulkiname kubeliais, dedame į kiaurasamtį ir apibarstome druska. Kiaurasamtį paliekame 30 minučių kabėti virš dubens ar kriauklės. Vėliau aliejuje pakepiname smulkintą česnaką ir svogūną, kol švelniai pagelsta. Keptuvės turinį perkeliame į indą, kuriame kepsime apkepą.
Toje pačioje keptuvėje su šlakeliu aliejaus pakepiname nusausintą baklažaną iki kol jis tampa rusvas. Sumaišome su svogūnų mase.
Įkaitiname orkaitę. Ant svogūnų-baklažano masės sluoksniuojame plonomis skiltelėmis pjaustytą pomidorą ir cukiniją. Pabarstome druska, pipirais, žolelėmis, tarkuotu fermentiniu sūriu ir šauname į orkaitę. Kepame apie 30 min.

Skanaus :)

Adaptuota pagal Saveur

Persikų tart'as, arba tobulo pyrago recepto paieškos

2011-08-15T12:24:00.000-07:00

Pastaruoju metu dažniau nei įprastai norisi sumeistrauti ką nors saldaus, ypač kai persikų, nektarinų ir kitokių gėrybių metas. Vis ieškojau puikaus pyrago recepto, kuris nebūtų sunkus, painus. Norėjau rasti lengvo, puraus pyrago receptą ir užtikau šį - išorė trapi, vidus toks kreminis, minkštutis. Su vanilės nata - tiesiog pats puikiausias tart (taip užsieniuose vadinami tokie pyragai) bet kokiai progai. Įdarui galima rinktis ir kitokius kietesnius, ne vandeningus vaisius - slyvas, nektarinus, figas ar kt.

Receptas adaptuotas pagal Always with butter (puikios nuotraukos ir be galo skaniai atrodantys patiekalai). Originale nurodyta naudoti migdolų miltus, tačiau puikiai suveikia ir kukurūzų.

Tešlai
8 šaukštai minkšto sviesto,
0,5 (55 g) puodelio cukraus,
pora lašų vanilės esencijos,
0,5 šaukštelio druskos,
190-200 g miltų,
2 šaukštai migdolų arba kukurūzų miltų,

Įdarui
0,5 puodelio riebios grietinėlės,
1 kiaušinis,
2 šaukštai skysto medaus,
2 šaukštai migdolų arba kukurūzų miltų,
4-5 persikai,
cukraus pudros pabarstymui

Įkaitiname orkaitę. Kepimo formą (didesnę arba kelias mažas) ištepame sviestu. Tešlai ištirpiname sviestą. Kai jis atvėsta, sumaišome su cukrumi, kol susidaro vientisa masė. Pridedame likusius ingredientus. Tešlą suminkome ir paskirstome kepimo formoje. Prispaudžiame apačią ir šonus. kepame tešlą orkaitėje apie 20 min, kol tešla truputį pakyla. Išimtą tešlą pabarstome kukurūzų miltais.
Ruošiame įdarą: sumaišome grietinėlę, kiaušinį, medų iki vientisos masės. Įberiame miltus, dar kartą išmaišome. Ant tešlos suguldome skiltelėmis pjaustytus vaisius ir užpilame juos grietinėlės mase. Geriausia, kad vaisiai nepaskęstų skystyje. Šauname pyragą į orkaitę ir kepame apie 30-50 minučių. Iškepusį gardėsį pabarstome cukraus pudra ir jei jau nekantraujame, galime ragauti :)

Skanaus :)

Šaltinis: Always with butter

Moliūgų derėjimo metas

2011-08-11T02:14:00.000-07:00

Atostogos pasibaigė, vasara jau irgi pabaigos link juda, vėl lietus lietus. Kažkaip ir rudenėjančios nuotaikos plinta. Bet štai močiutės darže užtikau tokį gražuolį moliūgą ir baisiai apsidžiaugiau - oi kiek visko skanaus galima prisigaminti - sriubos, keksai, pyragai, troškiniai ir dar daug kitokio gerumo. Taigi parsigabenau į namučius ir dabar vis po truputį pjaunu ir ruošiu, o pirmiausia bei lengviausia - trinta sriuba.
Moliūgų sriubos variacijų yra begalės - su rytietišku akcentu, su grietinėle, su kitomis daržovėmis, su keptais moliūgais, su nekeptais moliūgais... Žodžiu, fantazijos ir skonio reikalas. Man vienas geriausių kol kas yra Beatos pirmojoje knygoje pateiktas receptas. Tad, imame gabalą oranžinio skanumo ir pirmyn...

Trinta keptų moliūgų sriuba

Dideliam puodui reikės:
apie 700 g moliūgo,
svogūno,
3-4 česnakų skiltelių,
keleto šviežio čiobrelio šakelių,
sultinio,
druskos ir pipirų,
aliejaus

Supjaustome moliūgą kelių centimetrų dydžio kubeliais, nulupame odelę, dedame į kepimo skardą. Šalia dedame ketvirčiais supjaustytus svogūnus ir nuluptas česnako skilteles. Pašlakstome aliejumi, pabarstome druska ir pipirais. Viską išmaišome rankomis ir ant daržovių užmetame čiobrelio šakeles. Šauname į įkaitintą orkaite ir kepame, kol moliūgas suminkštėja (apie pusę valandos).

Iškepusį moliūgą verčiame į sriubos puodą, išrankiojame čiobrelius, užpilame sultiniu, kad truputį apsemtų moliūgą. Paverdame apie 10 minučių. Viską sutriname trintuvu. Jei trūksta sūrumo ar aštrumo, pridedame dar prieskonių. Galima sriubą pagardinti šlakeliu grietinėlės.

Skanaus :)

Šaltinis: B. Nicholson "Beatos virtuvė"

Kai susiguli įspūdžiai

2011-08-04T12:51:00.000-07:00

Buvom Europoj. Nors ir patys esam Europos vidurys, visgi gaila - tik geografinis, - todėl kitokios (jausmingesnės, multikultūriškesnės, o gal net kultūriškesnės) atmosferos ieškoti išdūmėm svetur. Pabuvojome Prahoje, gėrėjomės Viena ir pagaliau gėrėme vyną Budapešte (vien dėl vakarinio Dunojaus vaizdo verta ten nuvykti). Labai norėtųsi grįžti be pakeleivių komandos ir ramiai, palengva paklaidžioti po mažas ir tokias jaukias šių miestų gatveles, išnaršyti visus knygynus (juose tikriausiai jau ir dabar praleidom daugiau laisvo laiko nei kitur :)) Po keliones supranti, kad kelios valandos naujame netyrinėtame mieste yra tik trupinėlis - per tokį trumpą laiką sunku pajusti savitą miesto ritmą, kvėpavimą. Na, nieko trynėme Mocartui koją, todėl pagal nutylėjimą, proga pabuvoti svetur dar turėtų pasitaikyti.
Kelią vis plovė lietus, tačiau ispūdžių - pilnas krepšys :) Prisiminus tą šlapią dalyką, lietumi pramintą, lydėjusį mus visas dienas bevaikščiojančius po miestus ir besižvalgančius į žmones, daiktus, pastatus, šunis, kates, vartus, suoliukus, marcipaninius šedevrus bei daugybę kitų objektų, prie arbatos nejučia užsimanai saldaus. O kai persikų metas - kaip tik proga išbandyti naują receptą.

Persikų ir mėlynių pyragas

Tešlai:

400 g miltų,
200 g minkšto sviesto,
1 šaukštelis druskos,
1 šaukštelis cukraus,
apie 0,5 puodelio ledinio vandens

Įdarui:
4-5 persikų,
puodelio mėlynių (gali būti ir daugiau),
4-5 šaukštai cukraus (priklausomai kaip saldžiai mėgstate),
šaukštas miltų,
0,5 citrinos sulčių

Tešlai sumaišome sausus produktus. Dedame svietą ir mikseriu maišome apie 10 sekundžių. Po truputį pilame ledinį vandenį, kol gausis vientisa masė. Paruoštą tešlą padaliname į dvi dalis, susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui.

Įkaitiname orkaitę. Vieną atšaldytos tešlos gabalą iškočiojame ir klojame jį į riebalais pateptą 22 cm skersmens (arba tokią, kuri jums mieliausia, nebūtinai tik tokių išmatavimų :) kepimo formą ir vėl kišame į šaldytuvą, kol paruošime įdarą.

Dubenyje sumaišome įdarui skirtus produktus ir pilame į tešla išklotą formą. Iškočiojame antrąjį tešlos gabalėlį ir supjaustome juostelėmis. Iš tešlos juostelių supiname pyrago viršų. Kaip tai padaryti, galite rasti čia. Šauname pyragą į orkaitę ir po 40-50 minučių jau galima ragauti labai vaisinio ir gardaus deserto :)

Skanaus :)

Šaltinis: honey & jam

Kas desertui po pietų?

2011-07-19T04:33:00.000-07:00

Vasaros atostogos pagaliau atėjo ir į mūsų namus. Lagaminas jau pildomas... jau laukiama minutės, kai mojuosime atia. Jauduliui nuraminti užkirskime deserto.

Sluoksniuotas desertas su braškėmis ir jogurtu

graikiško tiršto jogurto
dviejų saujų braškių
trapių sausainių (damų piršteliai kaip tik)
cukraus

Jogurtą pasaldiname trupučiu cukraus, išmaišome. Smulkiai supjaustome nuplautas braškes. Į stiklinę sutrupiname kelis sausainius, pilame 2-3 šaukštus jogurto, beriame šaukštą kitą braškių. taip sluoksniuojame, kol bus užpildyta stiklinė. Jei norisi saldžiau, cukrumi galima barstyti ir ant uogų. Toks desertas gardus su bet kokiomis mėgiamomis uogomis ar vaisiais - mėlynėmis, šilauogėmis, persikais, abrikosais ar kt.

Skanaus :)

Jei lydaisi nuo karščio

2011-07-13T04:45:00.000-07:00

Karštis mane vargina, o ledai gelbėja ir ypač tokie. Su šokoladu ir dar griliažu. Beata pateikė šitą paprastą receptą antrojoje savo knygoje ir dar priminė, jog sunku atsispirti vaniliniams ledams su šokoladu. Tikra tiesa, juolab, kai vidurvasario saulė taip kaitina :) Taigi...

Vaniliniams ledams su griliažu ir šokoladu jums prireiks:

vanilinių ledų,
griliažinių saldainių,
juodojo šokolado

Griliažinius saldainius susmulkiname blenderiu arba rankiniu būdu - išvynioję iš popierėlių, dedame į maišelį ir mušame kočėlu iki neypatingai mažų trupinių. Šokoladą ištirpiname karštų garų vonelėje. Į ledaines šaukštu dedame ledų, apipilame šokoladu ir pabarstome griliažo trupiniais. Jei norisi, pagardus su ledais galima susluoksniuoti. O dabar griebiame šaukštelius ir mėgaujamės :)

Skanaus :)

Kąsnelis klasikos

2011-07-04T03:48:00.000-07:00

Būna dienų, kai taip norisi KAŽKO. Ot taip norisi, kad net nežinai ko - ar saldaus, ar rūgštaus, o gal sūraus ir daug? :) Būna... Bet būna ir kitaip - kai tiksliai žinai, kokio kąsnelio nori ir net jauti jo skonį burnoje. Taip nutiko ir su žuvimi - ėmiau ir užsinorėjau. Šitas užtepas yra iš tų, kuriuos vis kabini šaukštu ir vis negana. Jis toks pats pačiausias ir paprasčiausias, mūsų namuose jau klasika tapęs :)

Karštai rūkytos skumbrės užtepas
1-2 asmenims užkrimsti
1 karštai rūkyta skumbrė,
pusė svogūno,
šaukšelis garstyčių,
šaukštas majonezo,
druskos,
šviežiai grūstų pipirų,
petražolių arba krapų (nebūtinai)

Išrenkame skumbrės kaulus, dedame gabalėlius į dubenėlį, sumaišome su majonezu, garstyčiomis ir prieskoniais. Pagardiname žalumynais. Skaniausia su juodos duonos riekele.

Skanaus :)

Apsiniaukusios dienos priešpiečiai/pietūs?

2011-07-03T03:21:00.000-07:00

Kai vasara ir dienos apsiniaukę, vėl norisi kažko šiltesnio ir jaukesnio. Net ne mėsos, o tiršto ir gerai nuteikiančio gomurį. Tas kažkas man beveik visada tokiais atvejais būna sriuba, ypač trinta. Kai šiandien taip aptemę, jog atrodo, kad vėl lis, slenkame tingiai į virtuvę ir verdame sriubytę...

Trinta avižirnių sriuba

skardinė konservuotų avižirnių,

skardinė smulkintų pomidorų savo sultyse,

svogūnas,

1-2 skiltelės česnako,

0,5 l daržovių sultinio,

0,5 šaukštelio kumino sėklų arba malto kumino,

druskos ir šviežiai maltų pipirų

šlakelis citrinos sulčių,

alyvuogių aliejaus

Storasieniame puode įkaitiname aliejų ir jame pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus, dedame smulkintą česnaką ir pamaišę dar pakepiname. Beriame kuminą, po minutėlės pilame pomidorus, sultinį ir avižirnius, beriame šviežiai maltų pipirų. Verdame ant nedidelės ugnies apie 10 min. Vėliau pilame citrinos sulčių, dar pakaitiname. Pagardiname druska, nukeliame nuo ugnies ir sriubą pertriname per sietelį arba su trintuvu. Papuošiame šviežiais krapais arba petražolėmis.

Skanaus :)

Adaptuota pagal BBC Good food

Trupiniai trupinėliai - gyvenimo ir ne tik...

2011-07-02T12:19:00.000-07:00

Darbai darbai darbai, tai yra, vienas ir tas pats darbas, pareigos, nuo kurių pabėgti niekaip nepavyksta ir tik trupinėlis laiko mielam užsiėmimui... o dar kompiuteriui atostogos... gerai, neverta kniurkti, juk vasara, mūsų taip pat laukia Bonifacijaus atostogos, sirpsta vyšnios, todėl dienas gardiname trupiniais - močiutės sode nuraškytų raudonųjų crumble.
Kaip išversti šitą pavadinimą, tiesa sakant, nežinau. Logiška būtų vadinti trupininiu, trupinėliu, gal net desertu su saldžiais trupiniais. Aišku, čia tik svaičiojimai ir net filologinis išsilavinimas negelbėja, nes kartais tiesiog kur kas geriau vadinti angliškai, nes pasakius trupiniuotis vaizduotėje iškyla senas geras mamos trupinių pyragas su uogiene. Crumble išskirtinis bruožas - trupinių sluoksnis ant vaisių ar uogų ir daugiau jokios tešlos. JOKIOS! Ar gali būti kas nors paprasčiau? :)

Vyšnių crumble

nedidelio dubenėlio vyšnių be kauliukų
cukraus

trupiniams:
50 g šalto sviesto,
100 g miltų,
50 g cukraus

Vyšnias pilame į svietu pateptą kepimo formą (galima kepti keliose mažesnėse), Pabarstome cukrumi. Jei norisi saldžiau - beriame gausiau, jei mėgstate rūgščiau, cukraus - tik truputį. Sviestą, cukrų ir miltus pirštais maigome, kol išeina trupiniai. Šiuos trupinėlius beriame ant uogų ir šauname į įkaitintą orkaitę.

Kepame, kol trupiniai tampa aukso spalvos. Jei norisi pakilti į devintą dangų, patartina crumble mėgautis su ledais (geriausia - vaniliniais).

Skanaus :)

Jogurto sriuba su agurkais ir pistacijomis

2011-06-20T10:30:00.000-07:00

Kur tie vasaros karščiai? O kai ne karšta, nesinori šaltibarčių? Taip, šito gėrio gal ir nesinori, bet jogurto sriuba (nors ir šalta) vis tiek vilioja. O ir Skanios savaitės šią savaitę paskelbė jogurto savaite. Tad pirmyn... Lengvai ir greitai, jaukiai ir tinkamai švelniai vakarienei jogurto sriuba :)

2-3 porcijoms reikės:
3 nedidelių agurkų,
pusės mažo svogūnėlio,
2 indelių po 360 g natūralaus jogurto,
pusė puodelio pieno,
2 nedidelių skiltelių česnako,
pusės citrinos sulčių,
druskos ir šviežiai maltų pipirų,
saujos lukštentų pistacijų,
pusė pomidoro

Kubeliais supjaustome agurką, svogūną, dedame į dubenį. Pilame jogurtą ir pieną, įspaudžiame česnako, citrinos sulčių, beriame druskos ir pipirų pagal skonį. Viską gerai išmaišome ir supilstome į sriubos dubenėlius ar puodelius. Papuošimui beriame smulkintų pistacijų ir mažais kubeliais supjaustytų pomidorų.

Skanaus :)

Gaminimo magija

2011-06-20T04:36:00.000-07:00

Tiesiog džiugi melancholija. Beje, gąsdinti mūzų negalima :)

Skanaus :)

Braškių ir špinatų salotos

2011-06-20T03:15:00.000-07:00

Kol vasara būna tik pakeliui, vis galvoji - kaip laukiu, kaip noriu braškių iš močiutės daržo, o kai krepšys užsipildo kvepiančiomis uogomis akimirkai sustoji - ką su jomis daryti. Būna dienų lyg tyčia - tingulys, žiovulys, o gardžiosios braškės laukia... Na, gerai, suporuosiu jus su špinatais, taip pat močiutės darže raškytais. Ir pasirodo, derinys visai neblogas.

Jums reikės:
špinatų,
braškių,
aliejaus (naudojau vynuogių kauliukų),
šiek tiek druskos ir pipirų

Špinatus nuplauname ir suplėšome norimo dydžio gabalėliais, švarias braškes supjaustome griežinėliais ir guldome į lėkštę ant špinatų. Pabarstome prieskonių, pašlakstome aliejumi. Paprasta ir greita.

Skanau :)

Pirmieji arbūzo kąsniai

2011-06-14T12:40:00.000-07:00

Jau prasidėjo... Arbūzų sezonas. Gaivus, saldus, sultingas - kaip tik toks, kokio norisi vasaros laiku. Jei nesinori valgyti tiesiog iš rieškučių ir spjaudyti juodas sėklytes, galima pasiruošti tokias paprastas ir kartu mandras salotas.

Reikia:

arbūzo (kokias 3 saujas),
fetos arba kito balto biraus sūrio,
truputį pipirų ir druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus ir balto vyno acto,
sauja mėtų lapelių

Gabalėliais supjaustome arbūzą, išrakinėjame sėklas. Guldome arbūzą į lėkšte, ant viršaus barstome sūrį, prieskonius, pašlakstome aliejumi ir vyno actą. Apibarstome smulkintomis mėtomis ir skanaus :) Galima tokias salotas pagardinti raudonuoju svogūnu ir/arba juodosiomis alyvuogėmis. Kitus variantus bandysime vėliau :)

Sūrio pyragas

2011-06-10T03:26:00.000-07:00

Švelnus, gaivus, vasariškas pyragas su maskarponės sūrio, nes tortu jo vadinti man nesiverčia liežuvis, tuo labiau, kad tai pirmas mano, oj, ne pirmas... na, bet tikrai ne paskutinis pyragas-tortas.

Jums reikės
500 g maskarponės sūrio,
200 ml grietinėlės,
2 šaukštų želatinos,
250 g trapių sausainių (naudojau Gaidelį, nepilnai 2 pakelius),
100 g minkšto sviesto,
4-5 šaukštai cukraus pudros (dėjau nedaug, nes labai saldžiai nemėgstu),
šviežių braškių papuošimui

Sausainius susmulkiname iki trupinių su trintuvu ir sumaišome su tirpintu sviestu. Masę dedame į šiek tiek riebalais pateptą išardomą formą ir prispaudžiame prie dugno (paprasčiausia tai padaryti stikline ar puodeliu lygiu dugnu). Formą kišame į šaldytuvą.
Ruošiame įdarą. Želatiną užpilame 50 ml šalto vandens. Brinkiname apie 10 min, paskui ištirpiname ją karšto vandens vonelėje.
Maskarponę iki vientisumo išsukame su cukraus pudra ir atvėsusia želatina. Atskirame inde iki standžių putų išplakame grietinėlę ir įmaišome ją į sūrio masę. Įdarą sudedame ant sausainių pagrindo. Išlyginame viršų ir ant jo išdėliojame griežinėliais pjaustytas braškes. Pyragą-tortą laikome šaldytuve keletą valandų. Skaniausias jis kitą dieną.

Skanaus :)

Šaltinis: žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." Nr.4 (23) ir internetas

Rikotos sūrio keksas

2011-06-07T08:15:00.000-07:00

Rikota tupėjo šaldytuve ir laukė savo laiko. Ir pagaliau sulaukė. Šiandien. Ir įvyko virsmas - rikota, susidūrusi su kitais produktais (miltais, citrinos žievele ir dar kai kuo) tapo skaniausiu (?) keksu. Tokiu gelsvu ir ypatingai citrusiškai dvelkiančiu. Nors už lango plieskia saulė ir nuo karščio lydosi visi ir viskas, dar šiltas keksas su pienu - tikra popietinė svajonė.

1,5 puodelio miltų,
2,5 šaukštelio kepimo miltelių,
1 šaukštelis druskos,
100 g minkšto sviesto,
250 g rikotos sūrio,
1,5 stiklinės cukraus,
3 kiaušiniai,
1 lašelis vanilės esencijos,
tarkuota vienos citrinos žievelė

Įkaitiname orkaitę. Kepimo skardą (geriausiai pailgą siaurą) patepame trupučiu sviesto, išklojame kepimo popieriumi. Popierių taip taip šiek tiek patepame sviestu.

Į indą persijojame miltus. sumaišome su druska ir kepimo milteliais.

Kitame inde sviestą iki baltumo išsukame su cukrumi. Dedame rikotą. Išplakame iki vientisos masės. Plakdami po vieną mušame kiaušinius. Svarbu kiekvieną kiaušinį įmaišyti į masę ir tik tada mušti kitą. Pridedame citrinos žievelę, įlašiname vanilę ir po truputį dedame miltus. Išsukame (tik ne per stipriai) iki vientisumo.

Paruoštą tešlą guldome į skardą ir šauname į orkaitę. Kepame kol keksas gražiai apskrunda, kol dantų krapštukas, įbestas į keksą, būna sausas.

Neimti kekso :)

Gaminta pagal Elra

Vasaros savaitgalio pietūs gamtoje

2011-06-04T08:14:00.000-07:00

Taip, jau vasara. Kaip gera... Kai ne per karšta... Gera gerti šaltą gėrimą ir uosti kepamus šašlykus. O jei mėsytė čirška gamtoje (na, jei ne kokiam miškelyje ar prie ežeriuko, tai bent pas ką nors sode :)), visai puiku būna... Taip atsitiko ir šį kartą. Čirškinome vištieną, o receptų jai pamarinuoti vėl įnikau ieškoti žinomuose ir naujai atrastuose bloguose. Vienos vištos (nukaulintos) mėsytę padalinau į dvi dalis ir užpyliau dviem skirtingais marinatais. Vienas, jau bandytas ir labai palankiai įvertintas valgytojų, rastas mielam Neringos bloge, kito receptą užtikau atsitiktinai pas Segebutę. Dabar sakau drąsiai - abu marinatai vištienai suteikia įdomių poskonių ir maloniai nuteikia gomurį :) todėl juos įsirašau į nuolatinai naudotinus :) ir jums rekomenduoju.

1 variantas: jogurto marinatas

apie 500 g vištienos filė,
apie 200 g natūralaus jogurto,
2-3 a. šaukšteliai kario,
1 šaukštelis maltos paprikos (gali būti aštri),
2-3 smulkintos česnako skiltelės,
2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus,
šaukštas tarkuoto imbiero,
druskos ir pipirų pagal skonį

Visus prieskonius sumaišyti su jogurtu ir marinatą užpilti ant juostelėmis arba kąsnio dydžio gabaliukais pjaustytos vištienos. Sumaišyti ir palikti šaltai bent kelioms valandoms. Žinoma, geriausia - per naktį.

Šaltinis: Neringos blogas

2 variantas: marinatas su obuolių actu

Segebutė labai tiksliai nurodžiusi šio marinato sudedamąsias dalis. Aš labai preciziškai nematavau, todėl pateiksiu tik apytikslį kiekį, nes proporcijos, žinoma, gali kisti nuo valgytojų skaičiaus ir mėsos kiekio :)

apie 500 g vištienos filė,
6 šaukštai obuolių acto,
3 smulkintos česnako skiltelės,
3 šaukštai alyvuogių aliejaus,
3 šaukštai grūdėtų garstyčių,
5 šaukštai rudojo cukraus,
druskos ir pipirų

Vėlgi, visus marinato ingredientus sumaišome atskirame inde ir užpilame juo smulkintą vištieną. Paliekame marinuotis šaltai kelias valandas arba per naktį.

Šaltinis: Segebutės užrašai

Patarimas dėl kepimo ant žarijų - svarbiausia, kepti tik apie 15-20 min. Karštai ir greitai, jei paprasčiau. Nes jei tik keletą minučių užlaikysit, šašlykėliai bus ne sultingi, o sprangūs.

Skanaus :)

Įdarytos cukinijos

2011-05-29T00:40:00.000-07:00

Mėgstu paprastus patiekalus, kai galiu laisvai improvizuoti traukdama likučius iš šaldytuvo. O čia spontaniškas "šedevras" cukinijos tema. Labai paprastas ir gardus.

1 porcijai

1 cukinija,

1 dešrelė,

1 šaukštas grietinės arba tepamojo sūrelio,

pusė smulkiai pjaustyto svogūno,

skiltelė šesnako,

saujelės tarkuoto fermentinio sūrio,

druskos ir pipirų

Įkaitiname orkaitę. Perpjauname cukiniją išilgai, išskobiame vidurį. Išskobtą dalį kartu su pjaustyta dešrele, smulkintu svogūnu ir česnaku dedame į dubenį, viską gerai sumaišome su grietine arba sūreliu bei prieskoniais. Įdarą guldom į cukinijos puseles, ant viršaus užbarstome tarkuoto sūrio ir šauname į orkaitę. Kepame apie 20 min, kol sūris gražiai išsilydo ir truputį apkepa.

Austriškas guliašas

2011-05-28T00:51:00.000-07:00

52 skainios savaitės šią savaitę paskelbė Austrijos virtuvės savaite. Pagalvojau, kad bus įdomu, nes iki šiol nieko austriško nesu gaminusi. Kaip tik proga panaršyti interneto platybėse ir paieškoti ko nors tokio - austriško. Kadangi buvau "užsisaugojus" mėsytės, radusi austriško guliašo receptą, kuris, beje nėra sudėtingas, nutariau išmėginti. Žinoma, turbūt populiariausias ir geriausiai žinomas Austrijos patiekalas yra Vienos šnicelis, o guliašas, sakoma, atkeliavęs iš Vengrijos. Visgi radau informacijos, kad tradicinis vengriškas guliašas yra skystesnis, panašesnis į mėsišką sriubą, o austriškasis autentiškas - tirštas, gan riebus ir labai aromatingas. Esminiai ingredientai jame - paprika (gali būti saldi arba aštri) ir kmynai. Austriškas guliašas valgomas su makaronais arba duonos kukuliais (Semmelknödel) ir salotomis. Beje, tikrasis austriškas guliašas gaminamas iš jautienos, bet, manau, kiauliena irgi tiks.

500 g kiaulienos, pjaustytos nedideliais gabalėliais,
2 dideli svogūnai, pjaustyti pusžiedžiais,
2-3 skiltelės smulkinto česnako,
350 ml sultinio,
1-2 šaukštai maltos saldžios paprikos,
1-2 šaukštai kmynų,
1 šaukštas balto arba raudono vyno acto,
3 šaukštai gero tiršto pomidorų padažo,
2 šaukštai miltų,
alyvuogių aliejaus,
druskos,
šviežiai grūstų pipirų

Supjaustytą mėsą apvoliojame miltuose ir dalimis iš visų pusių apkepiname įkaitintame aliejuje storasieniame inde. Apkepintą mėsa atidedame į lėkštę. Tame pačiame puode, kur čirškinome mėsytę, pakepiname smulkintus svogūnus ir česnaką, dedame mėsą, pomidorų padažą, pilame sultinį, vyno actą ir beriame prieskonius. Troškiname viską apie 1-1,5 val. ant mažos ugnies retkarčiais pamaišydami. Paragaujame, ar ko nors netrūksta - aštrumo, sūrumo... Jei per tiršta, dar šliūkštelime sultinio.
Patiekiame su bulvėmis, makaronais arba austriškais duonos kukuliais ir salotomis.

Skanaus :)
Šaltinis: internetas

Makaronai makaronai... makaronai?

2011-05-27T00:55:00.000-07:00

Taip, makaronai. Taip, jau antra diena makaronai. Salotos iš makaronų? Taip. Klausinėjau saves ir pati atsakinėjau. Mat naujausiame "Virtuve Nuo... Iki..." numeryje makaronų salotoms skirta visa skiltis. Puiki idėja. Išvirei kelis šimtus gramų makaronų ir dvi dienas valgai makaronų salotas - tik skirtingas. Ir skanu, ir sveika. Išbandžiau su konservuotu tunu ir alyvuogėmis bei saulėje džiovintais pomidorais (tikrais iš saulėtosios Ispanijos).

Makaronų salotos su konservuotu tunu

virtų makaronų (apie 125 g)
pusė raudonojo svogūno
keletas juodųjų alyvuogių
pomidoras arba keli slyviniai pomidorai
šaukštas citrinos sulčių
druska, šviežiai grūsti pipirai ir/arba prieskoninės žolelės

Virtus makaronus (kiekis priklauso nuo valgytojų skaičiaus) sumaišome su skardine konservuoto tuno aliejuje, pusžiedžiais pjaustytu raudonuoju svogūnu, keletu smulkintų juodųjų alyvuogių, kubeliais pjaustytu pomidoru, šaukštu citrinos sulčių, druska ir šviežiai grūstais pipirais bei prieskoninėmis žolelėmis (bazilikais, raudonėliais ar čiobreliais).

Makaronų salotos su saulėje džiovintais pomidorais

virtų makaronų (apie 125 g)
2-3 saulėje džiovintų pomidorų, nusausintų ir smulkiai pjaustytų
šaukštas konservuotų kaparėlių
mocarelos sūrio (smulkinto arba kelių mažų rutuliukų)
šaukštas citrinos sulčių
šaukštas alyvuogių aliejaus
druskos ir pipirų

Visus ingredientus sumaišome ir tiekiame papuošę šviežio baziliko lapeliais.

Skanaus :)
Šaltinis: žurnalas "Virtuvė Nuo... Iki..."

Cukinijų-bulvių sriuba

2011-05-27T00:44:00.000-07:00

Nė dienos be sriubos - toks mano mylimiausios močiutės credo virtuvėje. "Reikia valgyti sriubos - kaip be jos" - porina ji. Taip, žinau, ir valgydavau, kai vasaras leisdavau pas močiutę. O dabar, gaila, bet sriuba mūsų namuose - retas svečias, tačiau labai labai laukiamas :) Prisiminusi, jog šaldytuve ilsisi cukinija ir močiutės augintos bulvės, nutariau laisvadienį pasigardinti trinta sriubyte.

Jums reikės:
pjaustytos cukinijos,
kelių stambiai pjaustytų bulvių,
apie 1 l sultinio,
mėgiamų priekonių

Užverdame sultinį, sudedame daržoves, pagardiname prieskoniais ir verdame, kol bulvės suminkštėja. Tada nukėlę puodą nuo ugnies, trintuvu sutriname jo turinį ir štai - greitai pagaminama ir labai skani sriuba, puikiai deranti su skrebučiu ir trupučiu grietinės (jei pageidaujate).

Skanaus :)

Brokoliai indiškai

2011-05-27T00:40:00.000-07:00

Dar vienas gana paprasta, bet tikrai ne prastas receptas lengviems pietums arba vakarienei. Brokoliai - iš Italijos kilusi daržovė, Lietuvoje, kaip ir daug kitų gėrybių ir įdomybių atkeliavo seniai - tik XX amžiuje. Na, o paruošti šiuos žalius grožius galima kuo įvairiausiai - labai gardu su makaronais, kitomis salotomis apkepuose ir t.t. O čia pateikiu indišką variantą, nusižiūrėtą nuo Jamie Oliver'o.

Jums reikės:
1 brokolio nupjaustytų viršūnių,
druskos ir pipirų,
šaukštelis kumino sėklų,
0,5 šaukštelio malto kardamono,
3-4 šaukštų grietinės arba natūralaus jogurto,
0,5 citrinos sulčių ir žievelės

4 minutes pavirti brokolius sūdytame vandenyje, nukošti ir palikti nusivarvėti. Įkaitinti šiek tiek alyvuogių aliejaus keptuvėje ir pakepinti brokolius, kad šiek tiek aprustų. Dėti kepintus brokolius į lėkštę. Iš grietinės arba jogurto paruošti užpilą su kuminu, kardamonu, druska, pipirais, citrinos žievele ir sultimis. Patiekti lėkštėje brokolius apipylus užpilu.

Skanaus :)
Šaltinis: J. Oliver "Cook with Jamie"

Tuno salotos

2011-05-27T00:33:00.000-07:00

Oj, oj, oj... prisikaupė receptų. Praleidau jau dvi skanias savaites 52 skaniose savaitėse, kada buvo gaminama su tunu ir dar iš žalių produktų. Ruošiausi, bet nespėjau - tai darbai, tai kompiuterio po ranka nėra... Viena bėda... tačiau aš bandysiu pasitaisyti. Štai tuno salotos, kurių receptą seniai radau viename mano mėgiamiausių puslapių - Kayotic Kitchen. Šiame dienoraštyje žingsnis po žingsnio pateikiami visi receptai, nuotraukos puikios, taigi prisėdi ir varvini seilę, o galvoje sukasi mintis - ir aš taip norėčiau :) Tuno salotų receptas, kurį skolinuosi, labai paprastas, bet skonis nuostabus.

Jums reikės:
1-2 skardinių konservuoto tuno aliejuje,
agurkų, pjaustytų smulkiomis lazdelėmis,

kelių juodųjų arba žaliųjų alyvuogių , smulkintų,
raudonojo svogūno, pjaustyto pusžiedžiais,
truputis citrinos sulčių,
majonezo,
druskos ir pipirų

Tuną su aliejumi ir visus pjaustytus kitus ingredientus sumaišome su prieskoniais ir majonezu dubenyje. Valgome su skrudinta ar paprasta duona (siūlau prancūzišką ciabatta).

Skanaus :)
Šaltinis: Kayotic Kitchen

Tingaus sekmadienio varškės sausainiai

2011-05-15T10:07:00.000-07:00

Sekmadienis grasina naujos savaitės pradžia, kamuoja tingulys, todėl reikia griebtis ko nors saldaus. Kaip tik prisiminiau, kad "52 skanios savaitės" paskelbė kepinių su varške savaitę. Gaila, nespėjau aną savaitėlę, kai karaliavo konservuotas tunas, tad dabar puiki proga ir man pabandyti dalyvauti šiame projekte.
Taigi prie arbatėlės ar kavos puodelio puikiai derantys, nors skaniai valgomi ir vienut vienutėliai, išorėje traškūs, viduje šiek tiek minkšti varškės sausainiukai. Lengvai, nors ne labai greitai (tešla privalo pratupėti šaldytuve bent valandą, geriau net kelias) pagaminami :) Receptas - senos receptų knygos, interneto ir fantazijos mišinys :)

200-250 g riebios varškės
200 g miltų
200 g minkšto sviesto
4 šaukštai cukraus
1/4 a. šaukštelio kepimo miltelių
kiaušinio trynys (baltymą naudosim sausainiui viršui patepti)
lašelis vanilės esencijos

Išsukame sviestą su cukrumi, įmaišome trynį, vanilę, varškę, kepimo miltelius ir po truputį miltus. Paruoštą tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą. Po valandos ar net daugiau iš šaldytuvo ištrauktą tešlą daliname į du gabalus ir iš jų iškočiojame bet kokios formos tešlainį. Pjaustome norimo dydžio gabalėliais. Galima perlenktus gabalėlius įdaryti džemu, tačiau jei įdaras bus skystas, kepant jis išbėgs. Taigi lengviausia tiesiog dalinti juostelėmis arba kvadratėliais. Sausainius dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, patepame kiaušinio baltymu. Jei norite, galite apibarstyti sausainius cukrumi. Šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 20 min arba kol švelniai paruduos.

Skanaus :)

Saulėtos dienos pusryčiai

2011-05-04T23:56:00.000-07:00

Šiandien džiugi diena. Dėl to, kad vėl skaisčiai šviečia saulė, spėjusi mus pamiršti keletai dienų. Tad ir pusryčiams šiandien norėjosi truputį saldaus, truputį košiško ir mielo. Štai kas papuolė į dubenėlį:

trys saujelės greitai paruošiamų dribsnių (tiks bet kokie)
šaukštelis medaus
bananas
truputis lukštentų saulėgrąžų
cinamono

Taigi verdančiu vandeniu užpilame dribsnius, uždengiame ir palaikome apie 5 min. Po to įmaišome medų (aš dar mėgstu pasigardinti košes trupinėliu sviesto), ant viršaus užpjaustome bananą ir pabarstome saulėgrąžomis ir cinamonu. Paprasta kaip du kart du ir be galo skanu :)

Pica greitoji

2011-05-04T03:07:00.000-07:00

Kai tingisi maišyti ir kildinti tešlą tikram picos padui, tenka griebtis gudrybės - naudoti sluoksniuotą tešlą, iš kurios pica (na, tiksliau sakant, turbūt ne pica, o tiesiog užkandis) išeina visai gardi.

Jums prireiks:
500 g sluoksniuotos bemielės tešlos (2 gabalėlių pakuotė)
pomidorų padažo
pomidorų
pievagrybių
konservuoto aliejuje tuno
kaparėlių
picos prieskonių
tarkuoto fermentinio sūrio

Atšildytus tešlos gabalus guldom ant kepimo popieriaus į skardą, ant tešlos tepame pomidorų padažo, dedame kitus ingredientus. Galiausiai pabarstom prieskoniais ir šaunam į įkaitintą orkaitę. Kepam, kol kraštai parunda. Bebaigiant kepti dar užbarstome sūrio ir pakepam, kol jis išsilydo.
Kadangi ši tešla nuo įdaro apsunksta, teks valgyti su šakute ir peiliu... :)

Paprastučiai sausainiukai

2011-05-03T02:18:00.000-07:00

Ach, pavasaris... atostogos... taip gera, kai veidą glosto saulė, akis žolės žaluma ir pienių geltonis... taip, labai gera ir jauku... dar kai rankoje kavos puodelis ir burnoje tirpstantis sausainiukas. Ši kartą, kadangi atostogaujantis tinginiukas klaidžiojo po namus, norėjosi ko nors greitai ir lengvai paruošiamo saldaus. Prisiminiau Oliverio receptą ir greitai pakepiau tokius skanėstukus...

125 g minkšto sviesto,
5 šaukštai rudojo cukraus,
1 kiaušinis,
100 g miltų,
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
50 g smulkinto šokolado (juodojo, pieniško arba baltojo - kaip jums patinka)

Išsukame svietą su cukrumi, įmušame kiaušinį, išmaišome iki vientisos masės. Tada beriame miltus, kepimo miltelius ir dar kartą gerai išmaišome. Galiausiai suberiame šokoladą. Iš gautos tešlos suformuojame "dešrą", susukame ją į maistinę plėvelę ir kišam į šaldytuvą kokiam pusvalandžiui. Sukietėjusią tešlos "dešrą" supjaustome maždaug 1 cm storio gabaliukais (išeina apie 15) ir dedame ant kepimo popieriumi dengtos skardos. Šauname į įkaitintą iki 200 laipsnių karščio orkaitę ir kepame apie 20 min.

Iškepusius sausainius atvėsiname ant grotelių ir valgome su pienu, kava ar tiesiog mėgaujamės vienais.

Skanaus

Receptas pagal J. Oliverio knygą "Oliverio ministerija"

Aliejus ir sūris

2011-04-17T06:31:00.000-07:00

Parduotuvėse galima rasti įvairių įvairiausių sūrių - fermentinių, lydytų, naminių, vietinių ir atvežtinių, bet štai kažkaip vis norisi išbandyti ką nors įmonesnio pačiai. Ir čia ilgai laukę sulaukėme naujo Žaidimų aikštelės įrašo, kuriame kaip tik ir puikuojasi baltasis sūris, tačiau ne šiaip, o sūryme pamarinuotas. Nusprendžiau ir aš tokį gardumyną pasibandyti. Nusipirkau gabalėlį sūrio ūkininkų turgelyje, pasiskyniau čiobrelių ant palangės augančių ir pagal nusižiūrėtą receptą paruošiau gražų, ir tikiuosi, skanų sūrį.

0,5 l stiklainiukui

nedidelio balto sūrio
1 l vandens
2-3 šaukštų druskos (naudojau Himalajų)
alyvuogių aliejaus
kelių čiobrelių šakelių
nesmulkintų pipirų (naudojau mišinį)

Iš vandens ir druskos paruošiame sūrymą, sudedame kubeliais pjaustytą sūrį ir nakčiai dedame į šaldytuvą. Kitą dieną nukoštą sūrį dedame pramaišiui su pipirais ir čiobreliais į stiklainį ir užpilame viską alyvuogių aliejumi. Štai jums ir marinuotas baltas sūris. Skaniausia ragauti po kelių dienų...

Skanaus :)

Kai norisi be mėsos

2011-04-12T12:38:00.000-07:00

Jau kuris laikas žadu įsigyti segtuvą receptams, nes dabar lapelių lapeliukų pilnos užrašų knygelės ir stalčiai. Kai ko nors norisi, vis verčiu verčiu žurnalus, sąsiuvinius, naršau internete. Mat vis nedrįstu taip imti ir iš nieko improvizuoti, nors kartais visai neblogai gaunasi :) Taigi su tais receptų užsirašymais. Norėjosi ko nors kruopinio, tad atsiverčiau knygyne bendravardės Vysotskajos "Receptus visiems metams" ir "nusikopinau" vieną paprastutėlį receptuką :) Štai kas išėjo.

Jums reikės:

300 g apvaliųjų ryžių
smulkiai pjaustyto svogūno
taurės baltojo sauso vyno
50 g džiovintų grybų
2 v. šaukštų miltų
kiaušinio
druskos ir pipirų
petražolių (galima ir nedėti)
alyvuogių aliejaus

Prieš gamindami, pamerkiame į šiltą vandenį grybus, kad suminkštėtų.

Pakepiname svogūną alyvuogių aliejuje. Beriame ryžius ir pilame vyną. Troškiname ryžius 15 - 20 min. vis įpildami vandens, kad nepradėtų kepti. Baigiant virti vandens nereikia pilti, kad mišinys neišeitų per skystas. Išvirusius ryžius šiek tiek atvėsinti, tada mušti kiaušinį, dėti smulkiai pjaustytus grybus, berti miltus ir pagal skonį druskos, pipirų, petražolių. Gerai išmaišyti.

Suformuotus kotletukus arba blynelius (kaip pavadinsit, nepagadinsit) iškepti kaip paprastus mėsiškus.

Skaniausia su grietine, nors galima pritaikyti ir kokį mėgiamą padažiuką.

Skanaus ;)

Artėjant tikram pavasariui

2011-04-12T05:46:00.000-07:00

Už lango turėtų būti pavasaris, ar ne? Kodėl gi tada aš tuo netikiu? Tikriausiai todėl, kas vis dar šalta, vis lyja ir pučia žvarbus vėjas... o taip norisi šilumos. Tuo labiau, kad vis artėjame prie svarbiausios pavasario šventės - Velykų, kurioms ruoštis siūlo ir žurnalai, ir laikraščiai, ir blogų rašytojai, vis įmesdami kokią nuorodą į puslapį su pasiūlymais šventei. Taip beklaidžiodama interneto platybėse aptikau naują žurnalo Sweet Paul numerį, kaip tik skirtą pavasariui. Ir čia radau netikėtai paprastą idėją, kaip "įprasminti" kiaušinių salotas.
Taip puikiai tarp šviesios duonos riekelių galima guldyti mūsų namuose labai mėgiamą pikantišką mišrainę. Jai tereikia visai nedaug produktų.

4 asmenims:

5 kietai virtų kiaušinių,
saujos ar šiek tiek daugiau tarkuoto fermentinio sūrio,
majonezo
druskos ir pipirų

Kiaušinius smulkiai supjaustome arba sutarkuojame burokine tarka, dedame sūrį, majonezą. Viską gerai išmaišome ir gardiname prieskoniais. Galima šią mišrainę gardinti truputėliu citrinos sulčių arba šaukšteliu garstyčių. Mišrainytę dar labiau paskaninti ir kartu papuošti galima petražolėmis. Priklausomai nuo to, kaip mėgstate.
Patiekiame ant juodos duonos riekelių. Taip pat puikiai tinka pirktiniai skrebučiai arba galite tepti ant batono riekelės ir užvožti kita pagal Sweet Paul pavyzdį.

Skanaus :)

O kas gi čia?

2011-04-12T02:09:00.000-07:00

Taigi taigi... Sėdėjau sėdėjau, mąsčiau mąsčiau... ir štai atsirado toks tinklaraštis keistu pavadinimu "Vilko šaukštai". Tebūnie tai skonio, arba skonių, bandymų blogas, nes nepretenduoju į gaminimo ir ragavimo profesionalų "lygą". Maisto gaminimas man tiesiog teikia džiaugsmą, atpalaiduoja ir pakylėja bent šiek tiek virš kasdienybės. Nors, kita vertus, būna dienų lyg tyčia ir virtuvėje - čia miltai byra pro pirštus, čia prisvyla koks gardumynas ir taip be galo... Būna... bet visi tokie "lepsusai" ir nutikimai ne pagal receptą kaip tik ir yra mielo, kartais nenuspėjamo ir, žinoma, labai įdomaus valgio pasaulio dalis. Na, o jei viskas vyksta lyg iš rašto - tada tiesiog tobula!
Visiems, kurie čia apsilankys, dėkoju už dėmesį ir linkiu - skanaus ;)